lsu

Po keturių studijų metų Lietuvos sporto universitete Treniravimo sistemų studijų programoje keturi plaukimo specializantai sėkmingai apgynė Sporto bakalauro baigiamuosius darbus. Jie papildys kvalifikuotų plaukimo trenerių gretas, kurių stygius Lietuvoje ypač juntamas dabar, kai šalyje vis daugėja naujų plaukimo baseinų.

Šiemet darbų gynimo posėdžiai dėl COVID-19 pandemijos vyko nuotoliniu būdu per MSTeams programą, tačiau tai nesutrukdė studentams puikiai apginti darbus ir pademonstruoti savo kvalifikaciją.

Austinos Kasperavičiūtės darbo tema buvo skirta ne itin plačiai kultivuojamos mūsų šalyje, bet nepaprastai gracingos sporto šakos – dailiojo plaukimo – studijoms. Studentės darbo tema  „Dailusis plaukimas Lietuvoje: trenerių ir plaukimo federacijos atstovų įžvalgos“. Remiantis atliktu tyrimu, darbo autorė nustatė, kad dailiojo plaukimo situacija Lietuvoje nepakankamai gera. Treneriai vis dažniau susiduria su plėtotės trukdžiais, priklausančiais nuo vidinių sporto šakos veiksnių, socialinės aplinkos ir infrastruktūros. Didžiausią įtaką tam daro mažas sportuojančių skaičius, trenerių, finansavimo ir žinių trūkumas. Tačiau tyrimo rezultatai leidžia prognozuoti geresnes dailiojo plaukimo perspektyvas. Autorė rekomenduoja treneriams bendradarbiauti su užsienio sporto organizacijomis ir dailiojo plaukimo srities profesionalais, rengti tarptautines varžybas ar sporto stovyklas, kad būtų plėtojami tarptautiniai ryšiai, lemiantys sportininkų meistriškumo augimą. Plėsti sporto bendruomenę, rengiant seminarus ir supažindinant moksleivius bei studentus su dailiojo plaukimo sporto šaka.


Studentai Eimantas Milius ir Goda Overlingaitė analizavo Lietuvos plaukimo čempionato (25 m) Anykščiuose (2019 metų gruodžio 20 d.) dalyvių testavimo rodiklius. Testavimo metu buvo pradėta kaupti Lietuvos plaukikų morfofunkcinių ir fizinio pajėgumo rodiklių duomenų bazė, kuri leis įvertinti individualias plaukikų potencines galimybes.

Eimanto Miliaus darbo tema  „Įvairaus amžiaus ir lyties plaukikų morfofunkciniai ir fizinio pajėgumo ypatumai“. Tyrimo rezultatai parodė, kad plaukikų antropometriniai ir kūno masės rodikliai, kvėpavimo funkcijos, jėgos ir galingumo rodikliai didėjant sportininkų amžiui auga, tačiau tai skirtingais amžiaus tarpsniais vystosi netolygiai. Autorius pastebi, kad plaukimo treneriai privalo išmanyti svarbiausius morfofunkcinius ir fizinio pajėgumo rodiklius. Ir ypač tuos, kurie turi potencinės galios lemti sportininkų rezultatus. Tyrime buvo atliktas funkcinis judesių sistemos vertinimas pagal FMS (Functional Movement Screen) kineziterapijos metodiką. Šie testai leidžia įvertinti judesių kinetinės grandinės efektyvumą bei galimas traumų sritis. Buvo rasta, kad prasčiausi įvertinimai buvo vyriausių plaukikų amžiaus grupėse (merginos 1720 metų ir vaikinų 1928 metų). Tai rodo, kad treniruočių metu per mažai dėmesio skiriama traumų prevenciniams pratimams.

anyksciai lt cempionatas 2019

2019 metų Lietuvos plaukimo trumpajame (25 m) baseine čempionato akimirka. © Gražvydas Jovaiša

Goda Overlingaitė, atlikdama darbą tema „Skirtingo meistriškumo plaukikų morfofunkcinių ir fizinio pajėgumo rodiklių analizė“, kėlė hipotezę, kad aukštesnio meistriškumo plaukikų tirti rodikliai yra geresni nei žemesnio meistriškumo. Plaukikų meistriškumas buvo vertinamas pagal vokiečių mokslininko Klaus Rudolph pasiūlytą jaunųjų plaukikų talentų atrankos koncepciją. Godos darbo rezultatai tik iš dalies pasitvirtino keltą hipotezę, nes plaukikių merginų rezultatai neleidžia teigti, kad didesnio meistriškumo sportininkės turi geresnius morfofunkcinius ir fizinio pajėgumo rodiklius. Tačiau vaikinų grupėje plaukimo rezultatams bei sportiniam meistriškumui turi įtakos geresni morfofunkciniai ir fizinio pajėgumo rodikliai.


Sandros Dovidavičiūtės darbo tema – „Jaunuolių fizinio pajėgumo sąsajos su žalingais įpročiais“. Gauti rezultatai rodo, kad jaunuolių, kurie nevartoja alkoholio, fizinis pajėgumas yra geresnis. Daugiau cigarečių per dieną surūkantys jaunuoliai pasižymi prastesniu fiziniu pajėgumu. Autorė siūlo šviesti jaunimą apie žalingų įpročių žalą bei skatinti užsiimti fizine veikla, kuri sietina su sveikos gyvensenos įpročiais bei galėtų būti puiki prevencinė priemonė prieš žalingus įpročius.


Plaukikas Martynas Lauruška studijavo sveikatingumo ir asmeninio trenerio specializacijoje, tačiau baigiamąjį darbą rašė tema „Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų mokymo plaukti bei saugiai elgtis prie vandens situacijos analizė“. Autoriaus nuomone ikimokyklinio amžiaus vaikams jau darželiuose turėtų būti privalomi plaukimo užsiėmimai tam, kad įgūdžiai būtų lavinami kuo anksčiau. Plaukimo pamokos turėtų būti organizuojamos bent kartą ar du per savaitę ir didžioji dalis vaikų jau žengdami į pirmą klasę turėtų plaukimo pradmenis. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios didelė dalis vis dar nemoka plaukti, tai baseinų ir organizuojamų projektų stygius. Miestų savivaldybės turėtų skirti finansavimą ir padėti rengti daugiau mokymo plaukti ir saugiai elgtis prie vandens projektų, padidinant vaikų ir grupių skaičių. Dėl nepakankamo finansavimo ir baseinų trūkumo ne visų miestų vaikai gali dalyvauti projekte. Būtent tokių projektų metu vaikai išmoksta plaukimo pradmenų, kuriuos gebėtų panaudoti ne tik baseino takelyje, bet ir atvirame vandenyje.

 

parengė LSU Treniravimo sistemų studijų programos direktorė, LPF viceprezidentė dr. Ilona Zuozienė