Sako, kad kiekvienas žmogus gimsta mokėdamas plaukti. Logiška – iki gimimo vaikai gyvena vandenyje. Ir, reikia pastebėti, puikiai gyvena. Dar sako, kad jei gimusiam kūdikiu nuolatos suteiksime galimybę pliuškentis vandenyje, jis niekuomet nepraras gebėjimo plaukti. Ir tai – irgi šventa tiesa.

Tačiau vis dėlto reikia pripažinti, kad žmogus – sausumos gyventojas ir plaukimas nėra jo natūrali fiziologinė būsena. Vadinasi, gebėjimą plaukti būtina skatinti. O gebėjimą plaukti gerai ir greitai būtina ne tik skatinti, bet ir ugdyti. Ir vien tik teorijos čia neužteks. Čia, kaip sakoma, teorija – sausa šaka, brolyti.

Na, patys pagalvokite – juk beveik neįmanoma tikėtis, kad nulipęs nuo dviračio iš karto nė iš šio nė iš to be jokių papildomų pastangų tapsi plaukimo čempionu, pasikliaudamas vien tik tuo, jog iki gimimo gyvenai vandenyje. Tai tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti lengva, beveik pramoginė sporto šaka. Iš tiesų profesionalus plaukimas – visai kas kita. Tai sunkus, jėgos ir ištvermės reikalaujantis darbas, milžiniškas krūvis, kurio negalima užkrauti neparuoštam organizmui.

Vadinasi, susitarėm – organizmą plaukimui būtina paruošti. Žinoma, pirmiausiai – treniruotės. Be abejo, su geru, patikimu, savo darbą išmanančiu treneriu. Diletantizmui čia vietos nėra. Kaip nėra vietos ir mitybos eksperimentams. Patiriant tokį krūvį tiesiog būtina saugoti, tausoti ir net paremti organizmą. Čia jau niekaip neišsiversime be maisto papildų. Juk reikia padėt organizmui ne tik starto akimirką, ne tik viso plaukimo metu, bet ir atsistatymo periodu. Taigi, būtina žinot, kokie maisto papildai reikalingi, kuriuos patartina vartoti vienu ar kitu metu. Žinoma, viduryje trasos nestabtelsite gurkštelėti energetinio gėrimo. O jei stabtelsite – jo jums nebeprireiks, nes varžovai jau bus išlipę iš baseino tuo metu, kai jūs, nusišluostę lūpas ir kupini energijos, ketinsite plaukti toliau. Energija organizmą būtina aprūpinti dar prieš startą. Plaukimas – ne krepšinis, čia negurkštelėsi vandens per minutės pertraukėlę. Taigi, vienbalsiai sutariam – jūsų treneris ar mitybos konsultantas (tik primenu – diletantams čia vietos nėra ir būti negali) turi jums tiksliai pasakyti, ką ir kokiais kiekiais konkrečiai jūs turite vartoti ikivaržybiniu periodu, kad netektų stabtelėti atsigerti įpusėjus plaukimą. Kad kvapo nepritrūktumėte, kaip liaudis sako.

Pabrėžtinai prašau nepainioti maisto papildų su draudžiamaisiais preparatais, už kuriuos antidopingo kontrolė labai skaudžiai muša žemiau juostos. Apie tuos „gyvenimo perliukus“ apskritai rekomenduojame kuo greičiau pamiršti ir net nemėginti žaisti nei savo, nei – tuo labiau – jumis pasitikinčių žmonių sveikata.

Žinoma, skiriant maisto papildus tiesiog privalu atsižvelgti ne vien tik į varžybų profilį, jų trukmę, privalomąją distanciją, žodžiu, ne vien tik į tai, kokiam laikui turi užtekti jėgų ir energijos, bet ir į sportininko amžių – keturiolikmečiui, vos tik įžengusiam į brendimo periodą, ne visuomet tikslinga vartoti tai, ką treneris skyrė jo pilnamečiui patyrusiam kolegai. Kiekvienas netikslumas, kiekviena klaida, kiekvienas – gal net ir pačių geriausių ketinimų paskatintas – bandymas iššokti virš savo bambos gali kainuoti ne tik karjerą, bet ir sveikatą, vadinasi, turite itin atsakingai rūpintis savimi – net jei labai mylite plaukimą, save privalote mylėti dar labiau – save – patį mylimiausią – turite TIK vieną.

Tiesa, ir po varžybų vien tik cepelinais nualinto organizmo neatstatysite. Ne, nesakau, kad cepelinai blogai. Jokiu būdu. Blogai – vien tik cepelinai, nes jie nepadeda nei jūsų sąnariams, nei jūsų sausgyslėms, nei raumenims, žodžiu, patiekalas neblogas, bet povaržybinio atsistatymo periodo nesutrumpinantis nė vienu pusdieniu. Čia ir vėl prireiks patyrusio trenerio ar mitybos konsultanto pagalbos – tik specialistas gali pasakyti, kokių maisto papildų reikia asmeniškai jūsų organizmui, kad povaržybinio atsistatymo periodas būtų kuo trumpesnis.

Nekalbu apie laisvalaikio pasipliuškenimus su draugų kompanija. Kalbu apie rimtą profesionalų sportą, reikalaujantį jėgos, ištvermės, atsparumo staigiam krūviui, sąnarių lankstumo ir gebėjimo „atsigauti“ po varžybų.

Bendra išvada viena: profesionalus plaukimas – sportas, kuriame diletantams vietos nėra. Čia visi turi žinoti savo pareigas, galimybes ir priemones, padedančias siekti kuo geresnių rezultatų.

 

(bus daugiau)

Jolanta Šemaliūnienė
Maistas Sportui konsultantė
sporto korespondentė
Magistro laipsnis