gelbetojas

Mato Baranausko nuotr.

Kad šiltos vasaros dienos prie vandens telkinių būtų ne tik smagios, bet ir saugios, svarbu žinoti, kaip reikia elgtis būnant prie vandens. Užtenka vieno neapgalvoto žingsnio ir laikas, praleistas prie jūros, ežero, upės, tvenkinio, gali tapti labai skaudžia pamoka visam gyvenimui.

Artėjant maudymosi sezonui, Lietuvos plaukimo federacija (LPF) kartu su Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atkreipia dėmesį į saugų elgesį vandenyje ir ragina visus – vaikus, suaugusiuosius – laikytis įprastų taisyklių, kurios padeda išvengti skaudžių traumų ar net išsaugoti gyvybę.

„Prasideda vaikų vasaros atostogos, visi pasiilgę pramogų. Maudymasis yra labai mėgstamas vaikų ir suaugusiųjų užsiėmimas, puiki fizinio aktyvumo forma, tačiau kasmet nutinka ir skaudžių atvejų. Kiekvienam labai svarbu žinoti saugaus elgesio vandenyje taisykles ir jų laikytis. Kartu su Lietuvos plaukimo federacija norime priminti, kad pramogauti vandenyje reikia saugiai, įvertinant savo galimybes, jokiu būdu nepaliekant vienų vaikų. Vanduo – ne vieta elgtis neatsakingai, saugokime save ir kitus“, sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė.

Pasak LPF prezidento Emilio Vaitkaičio, rekomendacijos svarbios tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems. „Atkreipdami dėmesį į saugų elgesį vandenyje, raginame laikytis įprastų taisyklių apie saugų elgesį vandenyje ir prie jo, kurias suaugusieji jau dabar turėtų priminti vaikams, taip pat nepamiršti jų paisyti ir patiems“, pažymi E. Vaitkaitis.

Kelios svarbiausios taisyklės būnant vandenyje ar prie vandens telkinių:

  1. Nesimaudyti vieniems, nepalikti vaikų be priežiūros;
  2. Maudytis tik tam skirtose vietose ir laikytis saugaus elgesio taisyklių, nuorodų maudymosi vietose;
  3. Vengti šuolių ant galvos;
  4. Naudoti gelbėjimo liemenes;
  5. Prie jūros atkreipti dėmesį į perspėjamuosius ženklus, vėliavas;
  6. Nevartoti svaiginančių gėrimų ir kitų priemonių, žalojančių sveikatą;
  7. Savo fizinius gebėjimus demonstruoti sporto varžybose, bet ne ežeruose, upėse ar jūroje;
  8. Įvykus nelaimei kviesti pagalbą, skambinti tel.112, ir tik žinant gelbėjimo veiksmus suteikti pagalbą skęstančiajam.

Lietuvos povandeninio plaukimo čempionatų prizininkas, 2009 m. vandenyje patyręs traumą Audrius Kalvėnas savo asmeniniu pavyzdžiu nori vaikams ir jaunimui parodyti, kad net ir vienas neatsargus žingsnis prie vandens ir vandenyje gali būti lemtingas. Jo pokalbį su vaikais galite peržiūrėti čia:

Prie raginimo saugiai elgtis vandenyje prisideda ir daugkartinis Lietuvos čempionas, nacionalinis rekordininkas, Lietuvos olimpinės rinktinės narys, pasaulio ir Europos čempionatų prizininkas, Pasaulio studentų universiados čempionas, plaukikas Giedrius Titenis. „Savo gebėjimus vandenyje aš rodau tik plaukimo varžybose. Kviečiu saugoti vieni kitus“, teigia G. Titenis.

Valstybė „Mokymo plaukti“ programą vykdo nuo 2009 metų. Tada joje dalyvavo 1071 vaikas.

20192020 mokslo metais į projektą „Mokausi plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ įsitraukė 8500 antrų klasių mokinių. „Mūsų siekis – kad ne mažiau kaip 80 proc. šalies antrokų išmoktų plaukti“, pažymi viceministrė K. Tiesnesytė.

Mokymo plaukti pamokos vyksta 34 šalies baseinuose, joms skirta daugiau kaip 442 tūkst. eurų iš Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro ir Sporto rėmimo fondo.

Nuo 2010 metų vien tik valstybės lėšomis įrengta ir jau veikia 12 baseinų. Valstybė kasmet prisideda prie 23 baseinų steigimo savivaldybėse. Naujausi baseinai jau pastatyti ir atiduoti vertinimui Kretingoje ir Druskininkuose, taip pat Tauragėje, kur baseinas įrengtas pačios savivaldybės lėšomis.
 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2019 m. birželiorugpjūčio mėn. Lietuvoje nuskendo 57 žmonės, iš jų 8 vaikai. Daugiausiai – po 11 – paskendusių žmonių buvo Vilniaus ir Kauno apskrityse. Dažniausiai skęstama upėse, tvenkiniuose, jūroje. Pagrindinės šių nelaimių priežastys – neatsargus elgesys vandenyje ir alkoholis.

Atsitiktiniai paskendimai

Nors skendimų skaičius Lietuvoje per dešimtmetį sumažėjo, tačiau statistika vis dar nėra džiuginanti. Vakar Vyriausybėje vykusioje nuotolinėje spaudos konferencijoje LPF prezidentas E. Vaitkaitis siūlė su nelaimėmis vandenyje kovoti panašiai kaip su COVID-19 pandemija.

Pasak jo, iš tokios praktikos, kai labai gerai identifikuojamas kiekvienas susirgimas, nustatoma, kur užsikrėsta, kur žmogus judėjo, ir imamasi tam tikrų priemonių, galima pasimokyti ir pritaikyti stebint atsitiktinių paskendimų statistiką. E. Vaitkaitis siūlo sekti danų pavyzdžiu – sudaryti žemėlapį, kuriame būtų galima identifikuoti kiekvieną skendimo atvejį.

„Danai yra išsianalizavę kiekvieną pavyzdį, pas juos skęstančiųjų buvo nemažai prieplaukose. Žmonės, kurie vakare pasėdi kavinukėje, bare, išeina pasivaikščioti, netyčia paslysta, įkrenta ir nuskęsta. Jie šiuos atvejus yra užkardę, viena iš priemonių yra statyti barjerus, kai kur tiesiog aptverti, kai kur apšviesti, galbūt uždrausti“, – Danijos patirtimi siekiant sumažinti skendimų atvejus dalinosi E. Vaitkaitis.

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, skendimas yra trečia pagrindinė netyčinių mirčių priežastis visame pasaulyje. Tai sudaro 7 % visų mirčių, kurių priežastis – įvairios traumos. Skaičiuojama, kad visame pasaulyje kasmet nuskęsta apie 320 000 žmonių.

Daugiau apie projektą „Mokausi plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“: www.mokausiplaukti.lt.