Mokymas plaukti Lietuvoje turi būti valstybinės svarbos reikalas, jungiantis kelias institucijas ir vykdomas pagal nustatytą sistemą. Tik taip galima pakeisti tragišką statistiką, pagal kurią Lietuva liūdnai pirmauja Europoje pagal skęstančiųjų skaičių. Dėl to iš esmės sutarė visos suinteresuotos šalys, kurių atstovai ketvirtadienį dalyvavo „Žinių radijo” laidoje „Atviras pokalbis”.

„Lietuvos vandens telkiniuose žūva iš esmės tiek pat žmonių, kiek ir keliuose. Tačiau eismo saugumui skiriama ir daugiau dėmesio, ir pinigų. Lietuvos plaukimo federacija, padedant Kūno kultūros ir sporto departamentui, jau kelerius metus vykdo vaikų mokymo plaukti programą, tačiau reikia ir kitų valdžios institucijų įsijungimo. Būtina siekti ir kontrolės – kad vaikai būtų ne apmokami, bet išmokomi plaukti”, – pabrėžė laidoje Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas.

Be jo laidoje dalyvavo Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas Edis Urbanavičius, Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius, Švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina (telefonu) ir Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius Valdas Jankauskas.

„Iš tikrųjų klausimas labai opus – ar mes apmokome, ar išmokome plaukti. Palaikau idėją, kad turėtų būti ne apmokymas, bet išmokymas plaukti. Tam reikia kooperuotų lėšų, dabartinių KKSD skiriamų lėšų nepakanka. Reikia didinti asignavimus – kad vienoda dalimi prisidėtų ir kitos institucijos, tokios kaip Švietimo ir mokslo ministerija”, – kalbėjo E.Urbanavičius.

Jis pastebėjo, jog vienos pamokos nepakanka, ypač vežiojant vaiką į baseiną iš toliau. KKSD vadovo teigimu, plaukimo pamokos turėtų būti dubliuojamos.

„Labai daug kas priklauso nuo kiekvienos mokyklos požiūrio ir Švietimo ir mokslo ministerijos. Tačiau kiekviena mokykla gali pasirinkti, kaip sugrupuoti pamokas. Savo ruožtu savivaldybės turi resursų savo mokymo programoms. Galimybių yra, nėra sistemos”, – pabrėžė E.Urbanavičius.

Švietimo ir mokslo viceministrės N.Istominos nuomone, trūksta visos visuomenės susitelkimo šiai problemai spręsti.

„Kiekviena mokykla dabar savarankiškai bando spręsti problemą. Tačiau reikia sistemos. Joje turėtų būti svarbus ir Lietuvos plaukimo federacijos, ir Švietimo ir mokslo ministerijos vaidmuo. Iniciatyva yra, rytoj kaip tik vyks tarptautinė konferencija šiuo klausimu. Tačiau reikia ir svarbesnio savivaldybių vaidmens”, – sake N.Istomina.

Viceministrė pareiškė nuomonę, kad mokymo plaukti programa būti finansuojama valstybės biudžeto lėšomis.

„Tačiau turi būti sistema, programa turi būti nuosekli”, – pabrėžė N.Istomina.

Su ja sutiko ir Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius V.Jankauskas.

„Turi atsirasti sistema. Taisyklės turėtų būti visiems vienodos”, – sake jis.

Pasak LPF prezidento T.Kučinsko, yra daug trūkumų infrastruktūroje, ypač Vilniuje, kuriame nerukus bus griaunamas senas Lazdynų baseinas.

„Savo ruožtu komerciniai sporto klubai su baiseinais taip pat vykdo kažkokias mokymo plaukti programėles. Tačiau jie mūsų programoje nedalyvauja. Tai nesisteminė ir nekontroliuojama programa – nežinome, kaip tie vaikai išmoksta plaukti. Be to, tai komercinės struktūros, už mokymą plaukti reikia mokėti didžiules kainas”, – sakė T.Kučinskas.

Vilniaus vicemeras L.Kvedaravičius pranešė, kad Vilniuje baseinų bus jau gana greitai.

„Lazdynų baseinas bus. Jei jo netektume, taptume gūdžia provincija plaukimo prasme”, – sakė L.Kvedaravičius.

Pasak jo, jau vasarą turėtų atsidaryti naujas baseinas Fabijoniškėse. Jis priklausys savivaldybei ir jo prioritetas bus būtent vaikų ir jaunimo mokymas plaukti.

„Skęstančiųjų skaičiai įspūdingi. Mūsų prievolė tam užkirsti kelią. Baseinai vienas dalykas, reikia ir trenerių”, – sakė L.Kvedaravičius.

Apie gerėjančią infrastruktūros padėtį kalbėjo ir E.Urbanavičius.

„Šiuo metu finansuojami 17—18 objektų, kurie turi baseinus. Svarbu tai, kad žmonės galėtų nesunkiai tuos pasiekti. Mūsų skaičiavimais, baseinai turėtų būti ne toliau, kaip 30—40 kilometrų. Tik tada yra galimybių vaikus atvežti į baseinus”, – sakė KKSD vadovas. Jis pridūrė, kad daugelyje pažengusių valstybių baseinų veiklą kontroliuoja plaukimo federacijos ir daro tai efektyviai.

Pasak T.Kučinsko, nerimą kelia nauja tendencija – baseinų koncesininkai.

„Yra pavojus, kad naujas baseinas sieks grynos komercijos. Plaukti galės tik turtingų tėvų vaikais, o juk 90 proc. nuskendusių yra iš socialiai remtinų šeimų”, – sakė LPF prezidentas.

Apie šias problemas T.Kučinskas drauge su kitais pranešėjais kalbės penktadienį Seime vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Ką daryti, kad vaikai skęstų mažiau?”.

Konferencija skirta savivaldybių merams, savivaldybių darbuotojams atsakingiems už švietimą ir ugdymą, baseinų, visuomenės sveikatos biurų, formalių ir neformalių ugdymo įstaigų asociacijų atstovams.

kursai ban2

Rėmėjai ir partneriai

primus derling logo

 senukai logo 

sportland logo
 
logo arena

programas finansuoja

Naujausi dokumentai

KalendoriaiNuostataiRezultatai
Plaukimas
Šuoliai į vandenį
Dailusis plaukimas
Atviras vanduo
Veteranai
 
Lietuvos jaunučių-jaunių čempionatas
Alytus, 03 1314
<<<>>>
Lietuvos čempionatas
Kaunas, 03 1921

antidoping1

kandidatai1

mok plaukti1