plaukike

Laktato koncentracija kraujyje skirtingo intensyvumo plaukimo metu yra susijusi su anaerobinio glikolitinio energijos gavimo dirbančiuose raumenyse indėliu: kuo didesnis plaukimo intensyvumas, tuo didesnis anaerobinės glikolizės indėlis ir spartesnis laktato gaminimas bei koncentracijos kilimas. Sunkėjančio plaukimo metu pagal laktato koncentracijos kraujyje pokyčius galima išskirti du slenkstinio intensyvumo krūvius: laktato („pirmąjį“) ir laktato kaupimosi („antrąjį“) slenksčius. Kuo didesni šie slenkstiniai krūviai (kuo didesnis plaukimo greitis juos pasiekus), tuo didesnis yra sportininko aerobinis pajėgumas ir didesnės aukštų rezultatų galimybės ištvermės reikalaujančiose rungtyse.

Šiuos slenkstinius krūvius galima nustatyti matuojant kraujo (ar kitų organizmo skysčių, ypač seilių ir prakaito) laktato koncentracijos kitimą sunkėjančio krūvio metu, tačiau taip pat gana tiksliai juos galima nustatyti ir taikant kai kuriuos netiesioginius metodus: pvz., atliekant iškvepiamų dujų analizę sunkinamo krūvio metu. Netiesiogiai nustatomi tokie slenksčiai paprastai vadinami (pirmuoju ir antruoju) anaerobinės apykaitos slenksčiais. Laikoma, kad plaukikams, kurių pagrindiniai varžybiniai nuotoliai yra 50–100 m, aerobinis pajėgumas ir konkrečiai anaerobinės apykaitos slenksčių dydis neturi lemiamos reikšmės varžybų rezultatams, taigi aerobinis pajėgumas ir anaerobinės apykaitos slenksčių dydis pirmiausia svarbūs ištvermės sportininkams, ir svarbu suprasti, kad lavinti aerobinį pajėgumą ir didinti anaerobinės apykaitos slenksčius, visų pirma, yra tikslinga ruošiantis 200 m ir ilgesniems plaukimo nuotoliams.

Nustatyta, kad jaunimo grupės elitinių ištvermės sportininkų anaerobinių apykaitos slenksčių didėjimui daugiausia įtakos turi bendras treniruotės kilometražas ir treniruočių iki 2 mmol/l kraujo laktato koncentracijos bendra apimtis, o didelė treniruočių apimtis 3–6 mmol/l kraujo laktato koncentracijos zonoje neigiamai veikia aerobinį pajėgumą (Guellich et al., 2010). Be to, didelio meistriškumo sportininkams keliant aerobinį pajėgumą tuo pačiu metu ne tik kad padidinti, bet netgi ir išlaikyti anaerobinį pajėgumą tame pačiame lygyje yra praktiškai neįmanoma. Taigi pirmiausia neturi būti pamirštama tinkama treniruočių krūvių periodizacija ir pagrindinių treniruočių intensyvumo specifiškumas varžybinei veiklai.

Gerai žinoma, kad pagal anaerobinės apykaitos slenksčius ilgų nuotolių varžybų rezultatus galima prognozuoti ženkliai tiksliau nei pagal maksimalią aerobinę galią (maksimalųjį deguonies suvartojimą); be to, anaerobinės apykaitos slenksčiai ženkliai labiau keičiasi dėl treniruočių – didėja kryptingai lavinant ištvermę ir rengiantis ilgų nuotolių varžyboms bei mažėja dėl persitreniravimo ar nepakankamų treniruočių (Ribeiro et al., 1990; Scheer et al., 2018). Anaerobinės apykaitos slenksčiai ne tik svarbūs vertinant plaukiko aerobinį pajėgumą ir apskritai sportinę formą, tačiau pagal juos gali būti vertinga ir dozuoti krūvio intensyvumą treniruotėse (Skorski et al., 2012).

Testavimas

Dėl standartinių sąlygų ir jų atkartojimo galimybės plaukimo baseinuose anaerobinės apykaitos slenksčiai plaukikams gana nesunkiai gali būti nustatomi jų specifinėje veikloje – sunkėjančio intensyvumo pakopinis testas trunka apytikriai 30 min, per kurias sportininkas 6–8 kartus plaukia ~3 min (arba ~200 m) sunkėjantį testą baseine (geriausia – plaukiko pagrindiniu varžybiniu plaukimo stiliumi), po kiekvienos atkarpos matuojant laktato koncentraciją kapiliariniame kraujyje, kurio mėginiai paimami iš nusausinto rankos piršto galo ar ausies spenelio (vėlesniam treniruočių krūvio intensyvumo dozavimui pagal slenksčių dydį gali būti rekomenduojama kartu matuoti ir širdies susitraukimų dažnį bei kitus papildomus organizmo veiklos intensyvumo ir sportininko pastangų rodiklius). Alternatyvus patikimas metodas yra matuoti laktato koncentraciją seilėse (Bocanegra et al., 2012).

Anaerobinės apykaitos slenksčių dinamika metinio ir daugiamečio treniruočių proceso eigoje, visų pirma, atspindi sportininko aerobinio pajėgumo kaitą, tačiau testų rezultatus galima naudoti ir parenkant bei koreguojant skirtingo intensyvumo zonų plaukimo krūvius (Pla et al., 2019). Testavimus rekomenduotina atlikti ne dažniau kaip kas keletą mėnesių treniruočių (Costa et al., 2011, 2013); svarbu užtikrinti, kad sportininkas iki testavimo likus 24 h maitintųsi pakankamai angliavandenių turinčiu maistu, taip pat būtų tinkamai pailsėjęs.

 
Parengė: prof. dr. Tomas Venckūnas, LSU
Kontaktai: el. p. tomas.venckunas[at]lsu.lt
lsu logo lt
 

Šią portalo LTUswimming.com informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško Lietuvos plaukimo federacijos sutikimo draudžiama.