plaukimas

J. Auškelio nuotr.

Šiandien vis daugiau žmonių medituoja siekdami sumažinti patiriamą stresą ir nerimą, pagerinti smegenų veiklą ar bendrą savijautą ir bent trumpam atitrūkti nuo kasdienybės. Trečiąjį gegužės penktadienį minima pasaulinė meditacijos diena – tarsi kvietimas pasauliui sulėtinti gyvenimo tempą, išvalyti savo mintis ir atrasti vidinę ramybę.

Meditacijos nauda įsitikinusi sporto psichologė Kristin Keim mano, kad protas, kurio nekontroliuojame, pridaro klaidų, užkertančių kelią pergalėms, todėl nenuostabu, kad sportininkai treniruotėse skiria laiko ir meditacijai.

Pasak K. Keim, atletams, nepriklausomai nuo jų profesionalumo lygio ar propaguojamos sporto šakos, tenka susidurti su panašiais iššūkiais: nerimu, depresija, stresu, dėmesio koncentracijos stoka, miego sutrikimais, nepasitikėjimu savimi. Šias ir kitas problemas įveikti jiems gali padėti meditacija.

Mažiau streso

Sportininkų patirtys rodo, kad varžymasis patiriant stresą gali neigiamai paveikti jų rezultatus. Anot sporto psichologės, gebėjimas susikaupti ir atsipalaiduoti leidžia psichologinį spaudimą jaučiantiems atletams ne tik išlaikyti ramybę, bet ir pagerinti dėmesio koncentraciją. Be to, nuolat praktikuojant meditaciją, kūnas labiau atsipalaiduos stresinėse situacijose, augs pasitikėjimas savimi, dažniau aplankys pozityvesnės mintys.

Ramesnis miegas

Meditacija taip pat teigiamai veikia ir miego kokybę. Visi žino, kaip svarbu tinkamai pailsėti, o prastai išsimiegojęs sportininkas negali jaustis savimi. Trūkstant miego organizmas ima sekti, lėtėja jo atsistatymas, atsparumas ligoms. K. Keim teigimu, reguliariai medituojantys atletai gali padėti savo kūnui greičiau atsistatyti po intensyvių treniruočių, varžybų ar net patirtų traumų.

Padidėjusi ištvermė

Sportininkai meditaciją į savo treniruočių rutiną dažnai įtraukia dėl jos teigiamo poveikio ištvermei. Meditacijos metu kvėpavimo pratimus galima derinti kartu su vizualizacijomis, įsivaizduojant konkrečių tikslų įgyvendinimą. Tokiu būdu galima psichologiškai paruošti kūną sunkesnėms ar ilgesnėms treniruotėms, būsimoms varžyboms.

Savęs pajautimas

Pasak sporto psichologės, meditacija sporte gali būti naudinga siekiant įveikti vadinamąsias „akląsias zonas“, darančias neigiamą įtaką atletų pasirodymui. Identifikavus jas, šie gali tvirčiau kurti savo tapatumą, labiau pasitikėti savimi ir siekti geresnių asmeninių rezultatų. Be to, įvairios meditacinės praktikos gali padėti atletams, kurie gydosi traumas, svarsto sugrįžti ar pasitraukti iš sporto, patiria nerimą, išgyvena depresiją ar turi kitų psichologinių problemų.

ltu swimming plaukimas alytus

M. Daškevičiaus nuotr.

Plaukimas ir meditacija

Egzistuoja įvairūs meditacijos stiliai ir kiekvienas gali rasti sau tinkamą būdą. Bene svarbiausia medituojant – išvalyti savo mintis arba susitelkti į vieną konkrečią mintį. Medituoti galima bet kur, net ir plaukimo baseine, ir tam nereikia specialios įrangos. Pasak Terry Laughlino, Total Immersion Swimming įkūrėjo, plaukikai dažnai baseino takelyje susikoncentruoja tik į nuotolį ar gautą trenerio užduotį ir pamiršta, kad plaukimas – neišnaudota dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) galimybė.

„Plaukdami dažnai persijungiame į autopilotą, kai susikoncentruojame tik į norimą nuplaukti atkarpą ar juodosios linijos baseino dugne sekimą. Tai prarasta galimybė. Plaukimas gali būti nepaprastai naudingas dėmesingo įsisąmoninimo praktikai. Plaukdami sąmoningai įprastą plaukimo rutiną galime paversti įtraukiančia judančios meditacijos forma“, – T. Laughlinas.

 

Dėmesingo įsisąmoninimo metodo pagrindas – valingas dėmesio sutelkimas į objektą, suvokiant realybę tokią, kokia ji yra, t. y. atkreipiant dėmesį į tai, kokius pojūčius patiriame – ką šiuo metu matome, girdime, jaučiame ir t. t.

Šį metodą sėkmingai galima pritaikyti ir plaukime: stengiantis pajausti ne tik kaip sušlampa oda ar kiekvieno grybšnio metu vandenį skrodžia rankos, bet ir kaip visas kūnas juo slenka; sekti, kaip organizmas prisitaiko prie mūsų kvėpavimo ritmo – atliekamų įkvėpimų ir iškvėpimų ciklo.

T. Laughlinas taip pat pataria plaukti laikantis menamos linijos, kad galva ir visas stuburas būtų vienoje tiesėje bei įsiklausyti – išgirsti purslus, burbulus, savo paties kvėpavimą. Judėti kaip vanduo, sujungti protą ir kūną – tokia yra sąmoningo plaukimo esmė.

Taigi, jeigu ketinate paminėti pasaulinę meditacijos dieną, ar tiesiog nusprendėte pradėti medituoti, nepamirškite, kad meditacija duos daugiausiai naudos, kai ją praktikuose reguliariai. Priminkite sau apie tai ir sekite savo savijautą. Sėkmės!

Parengta pagal Headspace ir Total Immersion

Rėmėjai ir partneriai

Vichy logo blue

INVL Pirminis logotipas RGB Melynas

Megrame logo LT 1

WU LOGO HZ BL Yellow Background CMYK

primus derling logo

 logo arena

SMSM logo

Naujausi dokumentai

vaiku treneris ban

mok plaukti1

mobingas