Saulių Binevičių kadaise viliojo krepšinio treneriai ir žadėjo svaiginančią karjerą. Tačiau jis pasirinko baseiną, atvedusį jį trejas olimpines žaidynes ir asociacijos „LTU Aquatics“ prezidento postą. Asociacijai ir S. Binevičiui 2024-ieji – ypatingi metai. Olimpinės žaidynės, pirmųjų oficialių plaukimo varžybų Lietuvoje šimtmetis, Europos jaunimo čempionatas Vilniuje… Ir gausybė kasdienių rūpesčių bei įsipareigojimų, kurių išorėje nesimato.
Apie tai S. Binevičius pasakojo naujame tinklalaidės „LTU Aquatics“ epizode. Asociacijos prezidentas viliasi, kad olimpiadoje Lietuva turės aštuonis plaukikus, o talentingas jaunimas turės progų atsiskleisti jau vasarį Dohoje vyksiančiame pasaulio vandens sporto šakų čempionate, į kurį vyksta net 15 Lietuvos atstovų. S. Binevičius tikisi ir malonių staigmenų.
Pasak jo, galima džiaugtis jaunimo pažanga ir elito rezultatais. Tačiau yra nerimą keliančių rūpesčių dėl ateities, treniruočių bazių, trenerių motyvacijos. Kodėl elito plaukikai naujuose baseinuose jaučiasi kaip svečiai? Ką reikėtų daryti regionuose ir kuriuo keliu eiti plaukikų rengimo sistemoje?
Be šių dalykų S. Binevičius apžvelgė kitų „LTU Aquatics“ šeimos narių – šuolininkų į vandenį, dailiojo plaukimo ir plaukimo atvirame vandenyje – padėtį. Kodėl jau galima džiaugtis šuolininkų pažanga, kas stabdo dailiojo plaukimo plėtrą ir kas padeda populiarinti plaukimą atvirame vandenyje?
Apie tai ir apie S. Binevičiaus planus toliau vadovauti asociacijai – naujame tinklalaidės „LTU Aquatics“ epizode.