Pierre-Laurent Durantin / Pixabay nuotr.
Vanduo teikia gyvybę, tačiau jeigu esame neatsargūs – gali ją ir atimti. Per 20 metų Lietuvoje smarkiai sumažėjo nuskendusių žmonių, tačiau tokių nelaimių galėtų ir visai nebūti, jeigu daugiau gyventojų mokėtų plaukti ir saugiai elgtųsi vandenyje.
Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje ugniagesiai iš vandens ištraukė 74 skenduolius. Pernai per visus metus – 80. Dažniausiai mūsų šalyje skęstama natūraliuose vandens telkiniuose, retkarčiais – įkritus į melioracijos griovius, tvenkinius, vandens rezervuarus ir kt. Didžioji dauguma skendimų įvyksta šiltuoju sezonu, pavyzdžiui, šiemet birželį nuskendo 20 žmonių, liepą – 15, o vasarį ir kovą – 7–8 asmenys. Nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 58 metai, tačiau tarp nuskendusių žmonių – ir jauni asmenys, vaikai.
Lietuvos vandens telkiniuose kasmet nuskęsta panašiai tiek žmonių, kiek jų žūsta keliuose. Pusės metų statistika iš tikrųjų panaši: iki birželio pabaigos šiemet keliuose žuvo 49, o nuskendo – 59 gyventojai. Taigi vanduo pasiglemžė netgi daugiau tautiečių nei keliai. Skendimus, panašu, pristabdo tik šalti orai. Jeigu vasara šalyje tęstųsi visus metus, prarastų gyvybių būtų gerokai daugiau. Asociacijos „LTU Aquatics“ prezidentas Saulius Binevičius atkreipia dėmesį, kad kovoti su žūtimis keliuose prieš kurį laiką buvo imtasi valstybiniu lygmeniu. Susitelkimas davė gerų rezultatų, saugaus eismo srityje Lietuva padarė didelę pažangą. Panašiai, pasak pašnekovo, būtų laikas susitelkti vykdant skendimų prevenciją.
Liūdno sąrašo viršuje
Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Liuda Ciesiūnienė sako, kad Lietuvoje prieš 20 metų nuskęsdavo gerokai daugiau žmonių, net apie 400, iš jų – per 50 vaikų. Nors tragedijų vis dar daug, per pastaruosius metus padėtis pagerėjo. „Nuskendusiųjų skaičius sumažėjo kelis, o vaikų – keliasdešimt kartų. Pavyzdžiui, 2015 m. nuskendo 146 žmonės, o pernai – 80. Vis dėlto nuskendusiųjų skaičiumi Europos Sąjungos valstybių vidurkį viršijame kartais. Tenka apgailestauti, kad Lietuva vis dar priklauso didžiausią paskendimų skaičių turinčių šalių grupei, kurioje nuskendusiųjų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia maždaug 3. Mirčių paskendus rodiklis 100 tūkst. gyventojų didžiausias Vakarų Ramiojo vandenyno regione, toliau – Afrikos regionas. Daugiau nei 60 proc. visų nuskendusiųjų – iš Ramiojo vandenyno ir Pietryčių Azijos regionų. Skendimo rodikliai įvairiose šalyse gali skirtis net iki 68 kartų“, – Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis pristato L. Ciesiūnienė.
Kaltos ne tik pramogos
Daug skendimų visame pasaulyje įvyksta nebūtinai pramogaujant. Dėl neigiamo klimato kaitos poveikio nemažai žmonių netenkama per potvynius. Pavyzdžiui, pernai rugsėjį Rytų Libijoje kilus staigiems potvyniams, nuskendo daugiau kaip 2,3 tūkst. žmonių. Šių metų pavasarį per dienų dienas trunkančias liūtis Brazilijoje vandenyje žuvo mažiausiai 160 gyventojų. Potvyniai vis dažniau pražudo ir europiečius, pavyzdžiui, šį birželį per rekordinius potvynius Vokietijoje nuskendo 5 žmonės, viena moteris – tiesiog automobilyje, kai įvažiavo į greitai tvinstantį uždarą kelią.
Dar keliasdešimt tūkstančių žmonių nuskęsta dirbdami vandenyje: daugiausia vanduo pasiglemžia žvejų gyvybių, ypač dirbančių individualiai su savo mažais laiveliais.
Iš viso kiekvienais metais pasaulyje nuskęsta beveik ketvirtis milijono žmonių, iš jų – beveik 82 tūkst. 1–14 metų vaikų. Skendimas yra viena iš 10 pagrindinių vaikų ir jaunuolių iki 24 metų mirties priežasčių visuose pasaulio regionuose. Pavyzdžiui, Bangladeše kiekvienais metais nuskęsta daugiau kaip 12 tūkst. vaikų iki ketverių metų. Skaičiuojama, kad vidutiniškai šalyje kasdien nuskęsta 32 vaikai. Apie 80 proc. vaikų skendimų įvyksta namų aplinkoje – namų baseinėliuose arba iki 20 metrų nutolusiuose atviruose vandens telkiniuose, o dažniausias tragedijos laikas – tarp 9 ryto ir pirmos popiet, kai tėvai yra labiausiai užsiėmę savais reikalais. Lietuvoje 2001–2023 m. iš viso nuskendo 442 vaikai iki 17 metų. Beveik kasmet vaikų skendimų mažėjo: 2001 m. vanduo pasiglemžė 55 vaikus, 2010 m. – 26, užpernai – 4, pernai – 2.
Priemonės – išsiaiškinus priežastis
„2021 m. balandį Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė istorinę rezoliuciją dėl pasaulinės skendimo prevencijos. Šia deklaracija valstybės narės raginamos atkreipti dėmesį į nacionalines problemas ir prioritetus, siekiant sumažinti išvengiamų mirčių paskendus skaičių. Pasaulio sveikatos organizacija ragina šalis analizuoti savo skendimų statistiką, siekiant išsiaiškinti didžiausias problemas, ir ieškoti geriausių sprendimų“, – apie globalią problemą kalba L. Ciesiūnienė.
Suprasti savo šalies skendimų priežastis – išties labai svarbu. Jeigu daugiausia žmonių nuskęsta per potvynius, plaukimo pamokos baseine problemos iš esmės neišspręs. Kaip ir tuo atveju, jei daugiausia skęsta alkoholio vartoję asmenys ar kelerių metų mažyliai namų baseinuose, kai tėvai neužtikrina saugumo, neaptveria baseinų ir pan. Štai Airijoje kasmet nuskęsta vidutiniškai 118 žmonių. Daugiau nei pusę (57 proc.) jų tragedija ištinka pramogaujant ne vandenyje, o sausumoje – nuskęstama netyčia įkritus į vandenį važiuojant su dviračiu, vairuojant automobilį, žygiuojant po kalnus ar žvejojant ant stataus kranto. Ir net 38 proc. skendimų yra savižudybės atvejai. Palyginimui Lietuvoje daugiausia gyventojų nuskęsta besimaudydami atviruose vandens telkiniuose.
Pasaulio sveikatos organizacija, apžvelgusi skendimų priežastis, yra pateikusi prevencijos rekomendacijas. Visų pirma, šalys raginamos sistemingai mokyti mokyklinio amžiaus vaikus plaukti, vis iš naujo priminti saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens taisykles, taip pat saugaus gelbėjimo taisykles, taigi, ne pačiam šokti gelbėti draugo, o kviesti suaugusiuosius ar ištiesti lazdą jam įsikibti. Valstybės turėtų nustatyti ir vykdyti saugaus plaukiojimo valtimis, laivais ir keltais taisykles, pagerinti potvynių rizikos valdymą, įrengti užtvaras, kontroliuojančias prieigą prie vandens. To paties turėtų imtis ir gyventojai savo namų aplinkoje, užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą, pavyzdžiui, nenudelbti akių į telefonus, kai vaikai maudosi. Galiausiai itin svarbu mokyti kuo daugiau žmonių saugiai gelbėti ir gaivinti.
Vandens kraštas be plaukikų
Asociacijos „LTU Aquatics“ prezidentas S. Binevičius pabrėžia, jog Lietuvoje daugelio nelaimių būtų buvę galima išvengti – žmonės, o ypač vaikai, skendo, nes dažniausiai tiesiog nemokėjo plaukti. Štai Nyderlanduose siekiama, kad kiekvienam gyventojui baseinas nuo jo gyvenamosios vietos būtų pasiekiamas maždaug už 2,5 kilometro. O Lietuvoje yra tokių savivaldybių, ir jų nemažai, kuriose nėra nė vieno plaukimo baseino.
„Tai reiškia, kad vaikai nėra mokomi plaukti. Kiek išmoksta patys, pamoko tėvai ar draugai – ir viskas. Tačiau daugelis plaukti taip ir neišmoksta. Kita gausių skendimų priežastis – turime labai daug vandens telkinių, esame jūros ir ežerų kraštas. Kai gyventojai neturi plaukimo įgūdžių, bet labai lengvai prieina prie vandens, nelaimių tikimybė gerokai padidėja. Gelbėtojai budi tik oficialiuose paplūdimiuose, prie kiekvieno vandens telkinio jų nepastatysime“, – sako S. Binevičius.
Prie suaugusiųjų skendimo mūsų šalyje gana dažnai prisideda ir alkoholis. Pasauliniu mastu skaičiuojama, kad pusė nuskendusių suaugusių žmonių buvo vartoję alkoholio. Ugniagesiai gelbėtojai kalba ir apie tokias rizikas kaip plaukiojimas ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių, ypač jeigu žmogus nemoka plaukti arba plaukia prastai. Taip pat nedėvima gelbėjimo liemenių ar specialių kostiumų, plaukiojant plaustais, valtimis, baidarėmis: kai gelbėtojams narams tenka ieškoti skenduolių, visi gelmėse rasti kūnai būna be gelbėjimo liemenių.
Trūksta tinkamų jgūdžių
Šiemet sporto klubų „Impuls“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad tik 28 proc. jų vandenyje jaučiasi drąsiai ir užtikrintai. Daugiau ne pusė (56 proc.) respondentų savo plaukimo įgūdžius vertino vidutiniškai, o 16 proc. suaugusiųjų atsakė nemokantys plaukti. Vandenyje drąsiai ir kur kas labiau užtikrintai jaučiasi vyrai (37 proc.) nei moterys (20 proc.), nors jėgų pervertinimas kai kuriais atvejais greičiausiai atsisuka prieš juos: vyrų Lietuvoje kasmet nuskęsta 3–5 kartus daugiau nei moterų.
S. Binevičiaus teigimu, realybė dažnai pasirodo esanti liūdnesnė. „Manyti, kad moki plaukti, ir iš tikrųjų mokėti plaukti yra labai skirtingi dalykai. Deja, Lietuvoje daugiau žmonių yra, sakyčiau, tik susipažinę su vandeniu, o ne moka plaukti. Jeigu jų paklaustume, ar galėtų įveikti 100 metrų dviem skirtingais plaukimo stiliais, nemažai tuo suabejotų. Kriterijai šiek tiek skiriasi, bet apytiksliai laikoma, kad suaugęs žmogus moka plaukti, jei yra įvaldęs taisyklingus plaukimo stilius, gali nuplaukti 400 metrų be sustojimo, geba panerti bent į 1,5 metro gylį, orientuojasi aplinkoje staiga atsidūręs vandenyje ir gali išsilaikyti vandens paviršiuje plūduriuodamas“, – teigia pašnekovas.
Skirtingi pavojai
S. Binevičius atkreipia dėmesį, kad mokėti plaukti baseine ir atvirame vandens telkinyje – nepalyginami dalykai. „Net olimpiečiai plaukikai vengia plaukioti atviruose vandenyse. Tai daug pasako. Neaiškus dugnas, srovės, žolės ir pan. – niekada nežinai, kas laukia vandenyje. Mažai žmonių žino, kaip dera elgtis vandenyje įkritus su drabužiais, pavyzdžiui, žiemą įlūžus ledui. Būtina kuo greičiau nusiauti batus, nusirengti striukę, nes šlapia apranga tempia žemyn, apsunkina mūsų judėjimą. Retas įsivaizduoja, kaip iš tikrųjų sunku plaukti su apranga. Plaukikai kartais gauna užduotį plaukti su marškinėliais – tiek užtenka, jog suprastų“, – šypteli pašnekovas. Net ir šauktis pagalbos ir jos laukti reikia mokėti: pasirodo, iškelta virš vandens ranka sąlyginai tampa labai sunki, palyginti su kūnu, ir apsunkina išsilaikymą ant vandens. Atkreipus dėmesį ranka, reikėtų laukti gelbėtojų plūduriuojant ant nugaros.
S. Binevičius pasakoja apie kolegų iš užsienio patirtį. Nyderlanduose suaugusiems žmonėms siūloma paslauga išsitirti savo plaukimo gebėjimų lygį. Atliekant testą reikia įšokti į vandenį, nuplaukti tam tikrą atstumą dviem būdais, taip pat nuplaukti su drabužiais, pranerti kliūtis ir pan. Specialistai nustato asmens gebėjimų lygį ir teikia rekomendacijas dėl pamokų.
Lietuvos antrokai mokosi plaukti
Jau kuris laikas mūsų šalyje įgyvendinama Vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programa „Mokausi plaukti“. Pagal ją vaikai mokosi plaukti būdami antrokai. Šiais mokslo metais plaukimo ir saugaus elgesio vandenyje pamokas lankys per 13,6 tūkst. antros klasės mokinių iš 35 Lietuvos savivaldybių. Poreikis – kur kas didesnis, vien antrų klasių moksleivių Lietuvoje yra apie 30 tūkstančių. Tačiau pagal esamą infrastruktūrą, mokymo plaukti trenerių ir instruktorių skaičių ir skiriamas lėšas kasmet pavyksta į programą įtraukti tik mažiau nei pusę antrokėlių.
Pasak S. Binevičiaus, tai vis tiek labai didelis žingsnis į priekį. „Matome, kad keičiasi visos visuomenės požiūris į būtinybę išmokyti vaikus plaukti. Nė viena savivaldybė, į kurią kreipėmės, neatsisakė finansiškai prisidėti prie antrokų plaukimo pamokų. Tarptautinės organizacijos, tokios kaip Europos plaukimo federacija ir Tarptautinė plaukimo federacija, taip pat vis mažiau kalba apie sportą ir vis dažniau – apie skendimo prevenciją, programas vaikams ir suaugusiesiems. Beje, Lietuvoje vykdoma „Mokausi plaukti“ programa tarptautiniuose susitikimuose visada sulaukia dėmesio. Nors šalis nepajėgia įtraukti visų antrokų, esama vaikų aprėptis vis tiek labai didelė, palyginti su kitų šalių programomis“, – pasidžiaugia asociacijos „LTU Aquatics“ prezidentas.
Būtinas nuolatinis dėmesys
Vis dėlto S. Binevičius atviras – išmokyti vaiką plaukti skiriamų 32 val. neužtenka. „Klysta tie tėveliai, kurie įsivaizduoja, kad tokiems mokymams pasibaigus vaikas jau yra saugus vandenyje. Tai yra tik pradžia, kaip ir rodo programos pavadinimas – ne „moku“ plaukti, bet „mokausi“. Pamokos turėtų tęstis ir toliau. Kol vaikas nenuplaukia bent 100 valandų, kol neįveikia 100 ar 200 metrų distancijos dviem plaukimo būdais, jis dar nemoka plaukti, geriausiu atveju tik geba laikytis ant vandens. Būtų nuostabu, jeigu turėtume tokį biudžetą, kurio užtektų visų Lietuvos mokinių plaukimo pamokoms bent iki ketvirtos ar penktos klasės. Vyresniems vaikams taip pat svarbu skirti dėmesio. Pavyzdžiui, artėjant vasarai vyresniesiems galėtų vykti bent keletas pamokų baseine, kai nustatomas plaukimo gebėjimų lygis, mokoma elgtis saugiai, gelbėti, gaivinti“, – apie programos išplėtimo svarbą kalba pašnekovas.
Mokymo plaukti programa (Fizinio aktyvumo programa Nr.: NSA-FA-PRO-MVP-2023-2-0004) bendrai finansuojama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra.
