Sporto fiziologija

Aerobinio pajėgumo svarba plaukime ir plaukikų aerobinio pajėgumo (MDS ir kt.) testavimas

VO2 GC NEWS min

Aerobinis pajėgumas (gebėjimas naudoti aplinkos deguonį raumenų darbui užtikrinti) – plaukimui neabejotinai svarbi fizinė ypatybė, kuri yra smarkiai apspręsta genetinių (prigimtinių) veiksnių (Bouchard et al., 1999). Ribota atrama, daugiausia viršutinės kūno dalies raumenų naudojimas ir dažniausia sąlygiškai trumpa varžybų nuotolio įveikimo trukmė riboja turimo aerobinio pajėgumo (paprastai išmatuojamo sausumoje bėgimo ar dviračio mynimo testas laboratorijoje) panaudojimo galimybes vandenyje, ypač pradedantiesiems plaukikams. O horizontali kūno padėtis ir didelės raumenų masės įtraukimas sudaro prielaidas pasiekti aukštą deguonies suvartojimą plaukiant, ypač gerai įsisavinus plaukimo techniką.

Tiriant 16–24 m. amžiaus elitinius plaukikus įvertinta, kad plaukiant 100 m laisvu stiliumi varžybiniu greičiu energiją ~51% užtikrina aerobinė, ~31% – anaerobinė laktatinė ir ~18% – anaerobinė alaktatinė medžiagų apykaita. Be to, anaerobinio energijos gavybos būdo indėlis didėja su amžiumi (Hellard et al., 2018). Kiti tyrėjai yra gavę labai panašius rezultatus (Ribeiro et al., 2015).

Maksimalus deguonies suvartojimas (MDS) vidutiniškai stipriai koreliuoja su 100–400 m plaukimo l. stiliumi varžybų rezultatais (Jurimae et al., 2007). Taigi aerobinis pajėgumas svarbus net ir plaukimo sprinto nuotolių rezultatui, ir nebūtinai ilgesnių plaukimo nuotolių rezultatams jis yra dar svarbesnis (Latt et al., 2009). Kita vertus, nustatyta, kad varžybų rezultatai labai pagerėja dėl plaukimo ekonomiškumo/efektyvumo pagerinimo (pvz., plūdrumo padidinimo), net ir visai nepasikeitus gebėjimui įsisavinti didesnį deguonies kiekį (Tomikawa, Nomura, 2009).

VO2 GC NEWS min

Plaukikų adaptacija yra ypatingai specifiška, lyginant su kitais sportininkais, net su triatlonininkais: plaukikai pasiekia gerokai didesnį deguonies suvartojimą plaukdami nei važiuodami dviračiu, kai triatlonininkai – priešingai (Roels et al., 2005). Taip pat gerokai didesnį MDS plaukikai pasiekia plaukdami baseine nei sukdami rankų ergometrą laboratorijoje (Obert et al., 1992). Net bėgdami (standartinis MDS testas daugumai sportininkų) didelio meistriškumo plaukikai pasiekia (šiek tiek) mažesnį MDS nei plaukdami (Montpetit et al., 1981), nors mažo pajėgumo plaukikai/triatlonininkai didesnį MDS (ir didesnį maksimalų pulso dažnį) pasiekia bėgdami nei plaukdami baseine (Hauber et al., 1997).

Plaukiant išmatuoti deguonies suvartojimą (ir anglies dvideginio išskyrimą) yra sudėtinga, brangu (reikia specialios įrangos), o ir pats testavimo procesas (įranga) gali trikdyti natūralius plaukiko judesius: pvz., atliekant MDS sunkėjančio plaukimo testą ir tiesiogiai realiu laiku analizuojant iškvepiamo oro sudėtį (Douglas maišai) pasiekiamas ~10% mažesnis galutinis testo plaukimo greitis nei plaukiant be dujų analizės įrangos (Montpetit et al., 1981). Vis tik patikimai įvertinti plaukimo metu naudojamo deguonies intensyvumą galima taikant iškvepiamo oro analizę iškart po krūvio pagal formulę:

formule

VO2 = 0,916 X + 0,426, kur VO2 yra deguonies suvartojimas plaukiant, X – deguonies suvartojimas per pirmas 20 sekundžių atsigavimo po plaukimo (abu – litrais per minutę, ir prieš pat baigiant plaukti po paskutinio įkvėpimo sulaikius iškvepiant į dujų analizės maišą (Hauber et al., 1997; Latt et al., 2009).

Nors buvo pastebėta tik didesnio plaukikų deguonies suvartojimo po maksimalaus 400 m l. stiliumi plaukimo testo tendencija, lyginant su sunkėjančiais maksimaliais bėgimo ar važiavimo dviračiu testais (Rodriguez, 2000), specifiškai ir patikimai vertinant aerobinę plaukiko galią be kitų metabolizmo rodiklių iškart po 400 m maksimalaus plaukimo rekomenduojama matuoti ir deguonies suvartojimą (Rodriguez, 2000; Jurimae et al., 2007; Latt et al., 2009).

Išvados/rekomendacijos:

{tab title=”1” class=”blue solid”}

1nAerobinis pajėgumas plaukime yra svarbus varžybų rezultatą lemiantis komponentas. Matuoti deguonies suvartojimą plaukikams tikslingiausia plaukimo metu arba iškart po plaukimo.

{tab title=”2” class=”grey solid”}

2nRekomenduotina plaukimo treniruočių proceso metu, sportininkui esant geros sveikatos būklės, bent 2–3 kartus iki 18 m. amžiaus tiksliai nustatyti MDS laboratorijoje bėgimo ir (ar) rankų ergometrijos testais, ir, esant poreikiui (pvz.: smarkiai pasikeitus mitybai, kūno kompozicijai, jaučiant lėtinį nuovargį), tai atlikti pakartotinai.

{tab title=”3” class=”blue solid”}

3nPablogėjus ištvermei (arba jai nedidėjant, nors specifiškai treniruojama), kartu su sveikatos būklės tyrimu (hemoglobino kiekio matavimas, širdies echoskopinis tyrimas, ir kt.) rekomenduojama ne tik pakartotinai atlikti MDS testą laboratorijoje, tačiau ir matuoti deguonies suvartojimą po maksimalių pastangų 400 m plaukimo testo.

{tab title=”4” class=”grey solid”}

4nPo maksimalių pastangų 400 m plaukimo testo deguonies suvartojimą patartina reguliariai (kas keletą mėnesių) matuoti ir elitiniams plaukikams.

{/tabs}

Parengė: prof. dr. Tomas Venckūnas, LSU

Kontaktai: el. p. tomas.venckunas[at]lsu.lt

lsu logo lt
 

{slider title=”Literatūra” open=”false”}

  1. Bouchard C, An P, Rice T, Skinner JS, Wilmore JH, Gagnon J, Pérusse L, Leon AS, Rao DC. Familial aggregation of VO(2max) response to exercise training: results from the HERITAGE Family Study. J Appl Physiol (1985). 1999 Sep;87(3):1003-8. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/10484570

  2. Hauber C, Sharp RL, Franke WD. Heart rate response to submaximal and maximal workloads during running and swimming. Int J Sports Med. 1997 Jul;18(5):347-53. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/9298774

  3. Hellard P, Pla R, Rodríguez FA, Simbana D, Pyne DB. Dynamics of the Metabolic Response During a Competitive 100-m Freestyle in Elite Male Swimmers. Int J Sports Physiol Perform. 2018 Sep 1;13(8):1011-1020. doi: 10.1123/ijspp.2017-0597.   https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/29466071

  4. Jürimäe J, Haljaste K, Cicchella A, Lätt E, Purge P, Leppik A, Jürimäe T. Analysis of swimming performance from physical, physiological, and biomechanical parameters in young swimmers. Pediatr Exerc Sci. 2007 Feb;19(1):70-81. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17554159

  5. Lätt E, Jürimäe J, Haljaste K, Cicchella A, Purge P, Jürimäe T. Longitudinal development of physical and performance parameters during biological maturation of young male swimmers. Percept Mot Skills. 2009 Feb;108(1):297-307. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19425470

  6. Obert P, Falgairette G, Bedu M, Coudert J. Bioenergetic characteristics of swimmers determined during an arm-ergometer test and during swimming. Int J Sports Med. 1992 May;13(4):298-303. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/1521942

  7. Ribeiro J, Figueiredo P, Sousa A, Monteiro J, Pelarigo J, Vilas-Boas JP, Toussaint HM, Fernandes RF. VO₂ kinetics and metabolic contributions during full and upper body extreme swimming intensity. Eur J Appl Physiol. 2015 May;115(5):1117-24. doi: 10.1007/s00421-014-3093-5. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25547736

  8. Rodríguez FA. Maximal oxygen uptake and cardiorespiratory response to maximal 400-m free swimming, running and cycling tests in competitive swimmers. J Sports Med Phys Fitness. 2000 Jun;40(2):87-95. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/11034427

  9. Roels B, Schmitt L, Libicz S, Bentley D, Richalet JP, Millet G. Specificity of VO2MAX and the ventilatory threshold in free swimming and cycle ergometry: comparison between triathletes and swimmers. Br J Sports Med. 2005 Dec;39(12):965-8. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16306508

  10. Tomikawa M, Nomura T. Relationships between swim performance, maximal oxygen uptake and peak power output when wearing a wetsuit. J Sci Med Sport. 2009 Mar;12(2):317-22. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18083064 {/sliders}


Šią portalo LTUswimming.com informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško Lietuvos plaukimo federacijos sutikimo draudžiama.

Taip pat skaitykite

Rėmėjai ir partneriai