Balandžio 1–3 d. Danijos mieste Bilmunde vyko mokymo plaukti konferencija „Learn to swim conference 2016“, sutraukusi 150 dalyvių iš 12 šalių, netgi tolimosios Australijos. Tris dienas trukusioje konferencijoje dalyvavo LPF viceprezidentė dr. Ilona Judita Zuozienė ir projektų vadovė Aistė Radvilavičiūtė.
Kas dvejus metus Nordic plaukimo federacijos, kurios narė yra ir Lietuvos plaukimo federacija, organizuojama konferencija pakaitomis vyksta vis kitoje šalyje.
Šiemet konferencijos šeimininkė Danija daugiausiai dėmesio skyrė vaikų mokymui plaukti, tačiau nepamiršo ir kūdikių bei suaugusiųjų, kurių mokymui buvo skirtos atskiros darbo grupės. Konferencijos dalyviai iš anksto galėjo pasirinkti 15 skirtingų seminarų labiausiai juos dominančiomis temomis. Populiariausi buvo apie Jungtinės Karalystės ir Olandijos mokymo plaukti programas bei kaip teisingai mokyti plaukimo krūtine. Be viso to, dalyviai galėjo dalyvauti praktiniuose užsiėmimuose baseine.
Pati konferencijos šeimininkė – Danijos plaukimo federacija – vieningos mokymo plaukti programos neturi, todėl mokymas kai kuriai atvejais yra netgi absurdiškas – vaikai mokomi plaukti klasėse tiesiog gulėdami ant grindų. Todėl stebėtina, kad šalyje per metus nuskęsta 50 žmonių, kai tuo tarpu Lietuvoje 6 kartus daugiau – 300. Danijoje 35 proc. suaugusiųjų negali nuplaukti nė 200 m, 51 proc. 7–14 m. vaikų. Tačiau palyginti nedidelis nuskendusiųjų skaičius gali būti susijęs su tuo, kad šalyje itin didelis dėmesys yra skirimas saugumui vandenyje ir prie jo – vaikai mokomi elgtis saugiai, netgi suteikti pirmąją pagalbą, Danijoje taip pat labai populiarios gelbėtojų varžybos, o tai rodo, kad saugumas prie vandens yra skiepijamas nuo mažų dienų.
Pasak Danijos plaukimo federacijos prezidento Kjeld Egebo Larsen, „Danijoje mokymas plaukti yra paremtas trimis žodžiais „Swim, play and learn“ (plauk, žaisk ir išmok), taigi svarbu ne tik vaikus išmokyti plaukti, bet ir įtraukti šeimas, kad visi kartu smagiai praleistų laiką. Be to, viena iš sėkmingo mokymo plaukti priežasčių yra ta, kad plaukimo klubai labai aktyviai dalyvauja procese“.
Todėl Danijoje vaikų ir kūdikių mokymas plaukti yra stipriai nukreiptas į žaidimus ir bendrąjį lavinimąsi plaukimo pamokų metu. Kaip pavyzdį galima pateikti buvusios plaukikės Ulrikos Faerch įkurtą klubą „Swimmix“. Netoli Kopenhagos įsikūręs plaukimo klubas turi 25 darbuotojus, o per savaitę plaukti moko apie 3400 lankytojų. Jos pamokos išsiskiria tuo, kad visus metus padalina į pvz. 8 zonas ir kiekviena iš jų yra skirta konkrečiai temai: 4 savaites vaikai mokosi apie planetas, tam sukuriamos dekoracijos vandenyje, vaikai plaukia tarp planetų ir taip mokosi jų pavadinimus, kitos kelios savaitės skirtos žemės sluoksniams, vėlgi sukuriama speciali atmosfera, kuri padeda įsijausti į mokymo procesą. Bendrasis mokymas ir mokymas plaukti vyksta tuo pačiu metu, be to, tėvai skatinami dalyvauti procese, kartu žaisti ir mokytis, jų niekada neprašo išeiti ir palikti vaikų vienų.
Nors šalyje nėra vieningos mokymo plaukti programos, tačiau Danijos plaukimo federacija yra sukūrusi specialią sistemą Aquaschool, padedančią planuoti mokymo plaukti pamokas. Internetinėje erdvėje prieinama sistema yra skitra užsiregistravusiems ir mokantiems tam tikrą mokestį. Joje įtraukta apie 2000 įvairaus lygmens pratimų. Sistema sukurta 4-ių mokymo plaukti lygmenų pagrindu: 1. 4–6 m. pramogos ir žaidimai, 2. 5–8 m. pradedantieji; 3. 6–10 m. tarpinis, 4 . 7–12 m. pažengę. Sistema suskirstyta į kategorijas, pvz. pusiausvyra, kvėpavimas, plaukimas nugara ir pan., kiekviena kategorija turi atskirus pogrupius, kuriuose galima pasirinkti norimus mokyti elementus. Pasirinkus norimus elementus ir mokymo plaukti lygmenį, sistema automatiškai sudaro 4–5 pamokų planą. Planuojama, kad tokią sistemą, remiantis Danijos pavyzdžiu, galima bus pritaikyti Lietuvoje ir įdiegti į mokymo plaukti interneto svetainę.
Jungtinėje Karalystėje mokymą plaukti vykdo dvi organizacijos – ASA (British Swimming) ir Plaukimo mokytojų asociacija – ASA yra neabejotinai pajėgesnė ir turinti gilesnes tradicijas. Organizacija buvo įkurta dar 1869 metais, šiuo metu jos nariais yra daugiau kaip 1200 plaukimo klubų. ASA yra sukūrusi ASA Learn to Swim Pathway mokymo plaukti programą, kurios tikslas supažindinti vaiką su vandeniu nuo pirmojo įlipimo į baseiną iki mokėjimo plaukti. Vien pernai organizacija išdalino virš 2 mln. mokymo plaukti sertifikatų.
ASA vykdomas mokymas plaukti susideda iš 4 stambių lygmenų (smulkiau skirstomi į 10): 1. mokymas skirtas 0-5 m. kūdikiams ir vaikams, pamoka trunka 20–30 min.; 2. – skirtas pradinukams ir susideda iš 7 etapų, turinčių aiškiai apibrėžtus tikslus (mokoma ne tik 4 pagrindinių plaukimo stilių, bet ir visų kitų būtinų įgūdžių: supažindinama su vandeniu, mokoma išlipti, apsiversti ir išlaikyti pusiausvyrą, kvėpuoti, saugiai elgtis ir pan., iš viso 9 punktai), pamoka trunka 45 min. Kaip ir Danijoje, akcentuojami žaidimai ir kad mokytis būtų smagu; 3. sudarytas iš 3 etapų ir dėmesys kreipiamas į kitas vandens sporto šakas – vandensvydį, šuolius į vandenį ir sinchroninį plaukimą; 4. suaugusiųjų mokymas plaukti – skirtas vyresniems paaugliams ir įvairaus amžiaus suaugusiesiems, mokoma technikos ir padedama įgauti pasitikėjimo savimi.
Organizacija yra sukūrusi apdovanojimų sistemą, už atskirus pasiekimus duodami atskiri diplomai ir specialūs ženkliukai. Tik išlaikius ankstesnio etapo testą ir gavus atitinkamą sertifikatą ir ženkliuką, galima žengti į kitą etapą. Ženkliukai klijuojami knygutėje, kuri yra nemokama, tačiau pačius ženkliukus ir diplomus klubai gali apmokestinti. Kiek laiko reikia mokytis, nėra apibrėžta, mokomasi tol, kol išmokstama.
Mokymo plaukti kainos šalyje svyruoja nuo 3,5 iki 10,5 svarų. Treneriai turi asistentus, kurie padeda viso proceso metu. Tėvai nuolat informuojami apie vaikų pasiekimus ir įvertinimus, taip pat yra išleistas specialius leidinys „Parents‘ guide“.
Pamokose nuolat lankosi „talentų medžiotojai“, kurie atsirenka talentingus vaikus.
ASA atliko tyrimus, kurie rodo, kad vienas iš 5 suaugusiųjų nemoka plaukti. Organizacijos nuomone, nereikia sustoti išmokus plaukti, reikia toliau lavinti įgūdžius nuolatos.
Tuo tarpu Olandijoje mokymas plaukti skirstomas į dvi programas – nacionalinę ABC ir Olandijos plaukimo federacijos programą.
„Mokėjimas plaukti yra Olandijos kultūros dalis, todėl 98 proc. vaikų moka plaukti“, – teigia Olandijos plaukimo federacijos atstovė Alice Schols. Dėl tokio pažangaus požiūrio tėvai noriai leidžia vaikus į plaukimo pamokas, nes valstybė pamokų nefinansuoja, tai – komercinė veikla. Mokymo plaukti pamokas gali vesti ir savanoriai. Federacijos programoje dirba tik kvalifikuoti mokytojai, kurie turi išklausyti specialių 8 val. kursą ir gauti federacijos sertifikatą.
Norint gauti sertifikatą, reikia lankyti pamokas 10 mėnesių. Kasmet jį gauna 400 000 vaikų. Šalyje yra 440 plaukimo klubų ir dirba 25 000 plaukimo trenerių.
Anksčiau, prieš maždaug 20 metų, mokymas plaukti buvo bendrojo lavinimo dalis, tačiau šiuo metu nebe. Už jį tuo metu buvo atsakingos vietos valdžios institucijos.
Olandijoje mokymas plaukti prasideda 4–5 m. vaikams. Jį vykdo klubai, privačios mokyklos, baseinai. Išmokyti vaiką plaukti tėvams kainuoja 600–1000 Eur, pamokos vyksta 1–2 k. per savaitę po 45 min. Tačiau yra keletas miestų, kur plaukti mokoma pamokų metu ir išlaidas apmoka vietinė valdžia.
Diplomo ABC sistemoje yra trys lygmenys: A, B ir C. Kiekvienas jų turi atskirus reikalavimus, pagal kuriuos vaikas turi nuplaukti tam tikrus atstumus su maudymosi apranga ir su drabužiais. 98% vaikų gauna A diplomą, 84% B ir 35% C.
Įdomu tai, kad išmokę plaukti tik 1 proc. visų vaikų renkasi plaukimo sportą.
Norvegija, kaip pažangi ir pakankamai didelė šalis, taip pat negali pasigirti turinti vieningą mokymo plaukti metodiką. Šalyje didelis dėmesys skiriamas saugumui, todėl vaikai nei kiek neprieštarauja, jei viduržiemy pamokų metu su drabužiais paprašoma eiti į ežerą ir nuplaukti tam tikrą atstumą. Norvegija taip pat akcentuoja, kad mokėjimas plaukti – tai ne tik gebėjimas nuplaukti tam tikrą atstumą baseine, tačiau ir atvirame vandenyje. Norvegai atskiria plaukimą ir gebėjimą plaukti. Pasak jų, plaukimas tai pagrindiniai įgūdžiai ir žaidimai vandenyje, o gebėjimas plaukti – tai įšokus į gilų vandenį plaukti krūtine 100 m, tuo pat metu panerti, įsikabinti į daiktą abiem rankomis, sustoti ir plūduriuoti 3 min., tada dar 100 m plaukti ant nugaros ir išlipti iš vandens.
Mokymo plaukti procese Norvegija daug akcentuoja skęstančiųjų gelbėjimą ir kaip atpažinti, kada žmogus tikrai skęsta ir jam reikalinga pagalba, kaip be žodžių suprasti, kad reikia padėti. Reikia pabrėžti, kad nors mokymas plaukti šaltame vandenyje atrodo pakankamai nepatraukliai ir jis nėra privalomas, tėvai norvegai noriai leidžia vaikus į pamokas. Taigi mokymas plaukti vyksta tiek žiemą, tiek vasarą ir baseine, ir atvirame vandenyje ir net 95 proc. vaikų tokiu būdu išmoksta plaukti.
Be jau minėtų seminarų, konferencijos dalyviams buvo skaitomi pranešimai apie tai, kaip geriau suprasti vaikus ir paauglius ir panaudoti šias žinias planuojant jiems veiklas, kaip optimistiškai vertinti kylančias problemas, kodėl svarbu visiems mokėti plaukti ir kaip tai pagrįsti tyrimais, kurie padėtų įtiktini valdžios atstovus remti programą, kaip mokyti neįgalius vaikus ir suaugusiuosius plaukti, kokia metodika tinkamiausia mokyti plaukti krūtine, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai, na, ir, seminarų ciklą baigė Stig Avall Severinsen – pasaulio rekordininkas laisvojo nėrimo (Freediving) rungtyse, kelių Gineso rekordų autorius, žmogus sugebėjęs net 22 minutes nekvėpuoti po vandeniu ir šiuo metu mokantis kvėpavimo subtilybių.
Kita konferencija vyks 2018 m. Suomijoje.
