Dėl šalyje paskelbto visuotinio karantino VšĮ Lietuvos plaukimo federacijos informacijos ir paslaugų biuro vykdomo projekto „Mokausi plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ veiklos šiuo metu yra laikinai sustabdytos. Belaukdami, kol vėl bus leista atsidaryti baseinams, apie projekto eigą ir ateities planus kalbamės su LPF mokymo plaukti projekto vadove, trenere Milda Šeibokaite.
– Praėjusiais metais projektas „Mokausi plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ vyko su pertraukomis. Karantino metu užsiėmimai baseinuose buvo nutraukti. Ar 2019–2020 mokslo metais projekte dalyvavę moksleiviai spėjo užbaigti 32 pamokų ciklą?
– 90 procentų projekto dalyvių spėjo užbaigti 32 mokymo plaukti ir saugaus elgesio vandenyje pamokas, o dar apie 600 vaikų jas pratęs, kai pasibaigs šis karantinas. Tikimės, kad tai įvyks jau visai greitai.
– Ar mokiniams po tokių pertraukų nebūna sunku sugrįžti į baseinus?
– Vaikams lengva grįžti į plaukimo pamokas, nes jie yra labai žingeidūs, veržlūs, aktyvūs. Daugiau iššūkių reikia įveikti baseinų administratoriams – užtikrinti specialius saugumo reikalavimus, stengtis išlaikyti reikiamus atstumus, suderinti užsiėmimų grafikus.
– Visi nekantriai laukiame antrojo karantino pabaigos. Kaip neprarasti jau išmoktų plaukimo pradmenų įgūdžių, kad sugrįžimas į treniruotes šiems vaikams būtų kuo lengvesnis, o užsiėmimai efektyvesni?
– Kad grįžimas į plaukimo pamokas vyktų lengviau, turime mankštintis kiekvieną dieną, atlikti specialius pratimus, kuriuos jau dabar galite rasti projekto puslapyje mokausiplaukti.lt. Taip pat prausiantis vonioje galime pabandyti naudoti kontrastinius dušus, t. y. apsipilti šiltu vandeniu, o paskui vėsesniu.
– 32 mokymo plaukti pamokos, atrodytų, tikrai nemažas užsiėmimų skaičius, tačiau plaukimo įgūdžiams susiformuoti prireikia daugiau praktikos. Ar dažnai tėvai nusprendžia ir toliau leisti savo atžalas į treniruotes?
– 32 mokymo plaukti pamokos trunka visus mokslo metus. Gaila, bet tik nedidelė dalis vaikų, kurie pabaigia šias pamokas, ateina į plaukimo sportą siekti sportinių rezultatų. Nors pamokose matome daug talentingų vaikų, turinčių puikius fizinius duomenis plaukimo sporto šakai, pasiūlius rinktis plaukimo treniruotes, jie atsisako, nes dažnai yra gabūs ir kitose srityse – jau lanko kitų sporto šakų treniruotes, meno ar muzikos būrelius. Dalis tėvų nenori, kad jų vaikai sportuotų.
Naudodamasi galimybe, noriu pakviesti tėvelius atsiliepti į trenerių kvietimą vaikams išbandyti plaukimą. Tai graži sporto šaka. Juk vaikas, turėdamas tikslingą veiklą, išmoksta siekti tikslų, disciplinos, pasitikėjimo savimi, motyvacijos, organizuotumo ir įgyja kitų asmenybę ugdančių savybių.
– Kokius tikslus turite išsikėlę šiemet?
Praėjusiais mokslo metais vykdėme du mokymo plaukti projektus, kuriuose dalyvavo 8,5 tūkst. moksleivių iš 32 Lietuvos savivaldybių. Šiais metais mūsų tikslai yra didesni. Tikimės, kad dalyvių skaičius išaugs iki 10 tūkst. moksleivių.
– Kaip sekasi bendradarbiauti su miestų ir rajonų savivaldybių administracijomis? Kiek jos prisideda prie projekto sėkmės?
– Su šalies savivaldybėmis sekasi dirbti gana puikiai. Vienos savivaldybės yra labai aktyvios, be jokių raginimų prisijungia prie šio projekto, apmokėdamos 14 mokymo plaukti pamokų ir moksleivių pavėžėjimą į ir iš baseinų. Yra ir tokių, kurios savarankiškai vykdo visą projektą ir aktyviai rūpinasi vaikų fiziniu aktyvumu ir saugumu. LPF informacijos ir paslaugų biuras taip pat teikia savivaldoms saugaus elgesio prie atvirų vandens telkinių rekomendacijas. Žinoma, yra kelios savivaldybės, kurios dėl savo išankstinių prioritetų šiam projektui dėmesio neskiria, tačiau mes ieškome galimybių bendradarbiauti.
– Regionuose vienas po kito atidaromi nauji baseinai. Norinčių išmokti plaukti – tūkstančiai, o ar pakankamai šiandien turime plaukimo trenerių ir instruktorių?
– Taip, šiandien regionai gali pasiūlyti tikrai geras darbo sąlygas plaukimo treneriams. Regionuose jų itin trūksta. Lietuvos plaukimo federacija ir jos informacijos ir paslaugų biuras organizuoja trenerių kvalifikacijos tobulinimo seminarus. Teikiame pagalbą regionų baseinams, vesdami mokymus jų personalui, regionų kūno kultūros mokytojams, taip įtraukdami juos į mokymo plaukti veiklą.
Tikimės, kad Lietuvos sporto universitete plaukimo treneriais besiruošiantys tapti studentai pasinaudos galimybe tobulėti naujuose šalies regionų baseinuose ir ne tik prisidės prie visuomenės fizinio aktyvumo didinimo, bet ir užaugins ne vieną talentingą sportininką.
– Šalies vyriausybė savo programoje kaip vieną iš iniciatyvų sveikai ir aktyviai visuomenei yra įvardinusi siekį užtikrinti tęstinį vaikų mokymą plaukti – parengti programą, kuri pagal tam tikrą patvirtintą metodiką kasmet sudarytų galimybę pradinėse klasėse besimokantiems vaikams suteikti plaukimo ir saugaus elgesio vandenyje pradinius įgūdžius. Kokioje stadijoje yra šios nacionalinės programos rengimas?
– Nacionalinės mokymo plaukti programos idėja yra labai sveikintina. Manome, kad su nauja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybe pavyks surasti bendrą kalbą. Kol kas programos rengimas yra pradinėje stadijoje, diskusijų lygmenyje, bet tikimės, kad greitai pradėsime ją kartu rašyti ir teikti svarstymui.
– Mokymo plaukti projektus Lietuvos plaukimo federacija vykdo jau ilgiau nei dešimtmetį. Ar tiesa, kad projektas „Mokausi plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ užaugino ir nemažai perspektyvių sportininkų, kurie šiandien mus džiugina savo rezultatais?
– Tikrai taip. Apie penkis procentus projekte dalyvavusių vaikų vėliau sugrįžta į treniruotes tobulinti savo įgūdžius, stiprinti sveikatą, užpildyti praleistų plaukimo pamokų spragas. Taip pat ir patys tėvai nori, kad jų vaikai būtų saugūs vandenyje, mokėtų ir gebėtų taisyklingai plaukti, o tam reikia skirti daugiau laiko plaukimo treniruotėms.
Kiti vaikai nori sportinės veiklos, dalyvavimo varžybose. Mes tuo labai džiaugiamės. Šiuo metu galiu išskirsti Matą Šurną iš Ignalinos. Jaunuolį dar pirmose plaukimo pamokose pastebėjo treneris Eugenijus Rakitinas. Matas iškart išsiskyrė savo plūdrumu, greitu žodinių komandų perėmimu į veiksmą. Šiuo metu Matas yra vienas iš Lietuvos jaunučių lyderių.
Plaukimo sportas atneša ne tik pergales, bet ir moko išsikelti tikslus, ugdo discipliną, savarankiškumą, prisideda prie savirealizacijos, pasitikėjimo savimi stiprinimo. Labai kviečiu tėvelius leisti vaikams siekti rezultatų plaukime.
Matyti tobulėjančius vaikus yra didelis džiaugsmas tiek tėvams, tiek treneriams, tiek visai visuomenei. Stebėti žmogų, kuris savo fizinėmis galimybėmis ir psichologinėmis savybėmis lenktyniauja vandenyje su laiku, yra tikrai įdomus reginys, keliantis daug teigiamų emocijų.
O ir judėjimas vandenyje yra viena iš saugiausių fizinio aktyvumo formų. Linkiu šiuo metu būti aktyviems sausumoje, bet atsidarius baseinams sugrįžti į juos ir toliau stiprėti.
VšĮ Lietuvos plaukimo federacijos informacijos ir paslaugų biuro vykdomas projektas „Mokausi plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ yra iš dalies finansuojamas valstybės Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
