Lietuvos plaukimo federacija (LPF) su nerimu sutiko žinią, kad Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės (KKSD) nusprendė nuo 2018 m. biudžeto projekte nenumatyti vaikų mokymo plaukti ir saugaus elgesio vandenyje programos finansavimo.
Per visą programos įgyvendinimo laikotarpį federacija tapo pagrindine jos kūrėja bei iniciatore ir įdėjo didžiules pastangas ugdymo proceso suvaldymui, į jį įtraukdama ne tik mokyklų ir baseinų administracijas, derinusias pamokų bei trenerių darbo grafikus pirmoje dienos pusėje, kai baseinų užimtumas yra pats mažiausias, bet ir projektuose dalyvaujančias savivaldybes, finansuojančias ir organizuojančias vaikų nuvežimą į baseinus.
Taip pat pavyko užtikrinti, kad, užmegzto tarpinstitucinio bendradarbiavimo dėka, vieningo finansavimo modelio pasirinkimas užtikrintų efektyvų valstybės asignavimų, savivaldybių, rėmėjų lėšų panaudojimą. To dėka ištisus metus vykdomos programos metu vaikams buvo suteikiamos 32 plaukimo pamokos. Daugiau nei pusė (18) finansuojamos valstybės lėšomis, likusi dalis – savivaldybių, privačių rėmėjų bei įvertinusių programos naudą vaikų tėvų lėšomis.
Didžiuliu programos laimėjimu galima laikyti ir tai, kad visi programos įgyvendintojai, siekiantys projektų įgyvendinimui gauti valstybės lėšas, privalo vaikų mokymą plaukti vykdytų pagal vieningą metodiką, kurioje būtų aiškiai apibrėžtas ugdymo turinys, apimtis, ugdymo rezultatai, trenerių kompetencijos ir reikalavimai pareiškėjams, užtikrintas programos saugumas ir tęstinumas savivaldybių, rėmėjų arba tėvų lėšomis.
Prie išaugusio pamokų skaičiaus, ženkliai prisidėjo 2014 m. patvirtintame bei 2015 m. patikslintame LR Vyriausybės nutarimu patvirtintame sporto plėtros strategijos įgyvendinimo veiklos plane 2011-2020 metams buvo numatyta 1.2.3 priemonė, skirta mokyti vaikus plaukti. Joje numatyta, kad programai įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerija įsipareigoja skirti po 174 tūkst. eurų, Sveikatos apsaugos ministerija – po 8,7 tūkst. eurų, o didžiausią dalį – 214 tūkst. eurų – KKSD.
Rezultatas – 2017 m. per 7000 vaikų turėjo pilną 32 plaukimo pamokų ciklą, užtikrinantį vieningą metodiką, ugdymo rezultatų ir vertinimo sistemą. Jo metu buvo nuolat stebima moksleivių pažanga bei gebėjimų formavimasis pamokose, gerinama programose dirbančių trenerių kvalifikacija, o gabiausi vaikai kviečiami tęsti įgūdžių tobulinimą sporto mokyklose.
Tačiau programoje dalyvaujančių vaikų mastas dar yra toli nuo norimo rezultato. Pradėtuose įgyvendinti naujausiuose programos projektuose šiemet dalyvauja tik apie 25 proc. šalies antrokų. Pusė Lietuvos savivaldybių neturi galimybių rengti plaukimo pamokas dėl infrastruktūros arba organizacinių įgūdžių trūkumo.
Todėl KKSD vadovų sprendimas 2018 m. biudžete mokymo plaukti programos lėšas perkelti i nacionalinių sporto federacijų didelio meistriškumo plėtojimo programas kelia susirūpinimą, nes pagrindinė šalyje kūno kultūros ir sporto politiką formuojant institucija nuo šiol siūlo programos veiklas vykdyti teikiant paraiškas dėl finansavimo Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui.
Nesant aiškiai finansavimo sumai, gali sustoti jau įsibėgėjęs darnus programos įgyvendinimo procesas, o jos apimtys pasiekti skurdų 2009–2010 mokslo metų lygį, kai dėl finansinės krizės nevykdant pilnai suplanuoto finansavimo biudžeto lėšomis, mokytis plaukti kūno kultūros pamokų metu galėjo vos 1071 vaikas – mažiau nei 7 proc. 3 klasės moksleivių savivaldybėse, kur yra baseinai.
Ypač nuogąstaujama, kad fondas nėra numatęs vaikų mokymo plaukti ir saugaus elgesio prie vandens programos vykdymo turinio, apimties, ugdymo rezultatų ir reikalavimų pareiškėjams, kurie galėtų vykdyti tokio pobūdžio programas, sunaikinant 10 metų vykusį programos įgyvendinimo proceso, susisteminusio tiek reikalingas metodikas, tiek kooperuotų lėšų sistemos su Lietuvos savivaldybių ir privačių lėšų tinklo sukūrimą. Nekeliant aiškių reikalavimų projektų paraiškų teikėjams, kyla tiesioginė grėsmė vaikų gyvybėms bei jų saugumui baseinuose pamokų metu.
Federacijos veiklos nėra skirtos vien tik vandens sporto šakų didelio meistriškumo sportininkų ugdymui, varžybų organizavimui ir rekordų fiksavimui. Didelis dėmesys kreipiamas plaukimo įgūdžių ugdymui, plaukimo mokymo metodikų rengimui, plaukimo trenerių kvalifikacijos tobulinimu, vandens sporto kultūros masiškumu, kad kiek galima didesnei visuomenės daliai plaukimas taptų svarbia ugdymo/si ir bendrosios kultūros dalimi, prisidedant prie fiziškai aktyvios ir sveikos bet kokio amžiaus žmonių gyvensenos.
Pasak LPF viceprezidentės, Lietuvos sporto universiteto docentės dr. Ilonos Zuozienės, UNESCO Fizinio ugdymo, fizinio aktyvumo ir sporto chartijoje pabrėžiama, kad gebėjimas plaukti yra gyvybiškai svarbus įgūdis kiekvienam asmeniui, kuriam kyla rizika nuskęsti. Jai sumažinti buvo inicijuota programą moksleiviams „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ bei skendimų prevencinės veikos plėtojimas. Gebėjimas plaukti yra ne prabanga ir ne tik sportas. Mokėjimas plaukti gali tapti puikiu laisvalaikio, rekreacijos ir sveikos, fiziškai aktyvios gyvensenos užsiėmimu.
PSO duomenimis, Lietuva pagal skendimo rodiklius yra viena pirmaujančių šalių. Tačiau tai, kad nuo 2011 m. Lietuvoje mažėja skendimų skaičius vaikų tarpe, indukuoja, jog federacijos aktyviai vykdoma skendimu prevencijos politika bei įsibėgėjanti mokymo plaukti programa teikia tiesioginius rezultatus.
I.Zuozienės teigimu, programa susilaukė itin gerų mokinių tėvų ir pedagogų vertinimo, o svarbiausiai tūkstančiai vaikų gavo galimybę baseine įgyti pradinius plaukimo ir saugaus elgesio vandenyje įgūdžius.
Federacija, būdama tarptautinių organizacijų nare, aktyviai palaiko, prisideda ir propaguoja tarptautines iniciatyvas mūsų šalyje – Tarptautinės plaukimo federacijos FINA programą „Plaukimas visiems – Plaukimas gyvenimui“ („Swimming for all – swimming for life“) ir Europos plaukimo lygos LEN iniciatyvą „Išmok plaukti“ („Learn to swim“). Bendradarbiaujant su užsienio plaukimo specialistais, ne tik mokomasi, bet ir dalinamasi gerąja patirtimi, kuri buvo pasiekta mūsų šalyje.
„Tik bendradarbiavimas ir susikalbėjimas tarp institucijų, vieningo finansavimo modelio pasirinkimas įgalino užtikrintų efektyvų valstybės asignavimų, savivaldybių, rėmėjų lėšų panaudojimą. Tą ir darėme, siekėme efektyvaus ir naujo kokybinio lygmens plėtodami programą. Esu įsitikinusi, kad finansavimo modelio keitimas iš esmės pristabdys programos vystymą. Ir labai gaila, kad tokį sprendimą priėmė KKSD generalinis direktorius Edis Urbonavičius, vaikų mokymo plaukti programai skirtas lėšas nusprendęs perskirstyti didelio meistriškumo sporto reikmėms“, – apgailestavo dr. I.Zuozienė.
KKSD naujausias sprendimas gali situaciją Lietuvoje sugrąžinti kone dešimtmečiu atgal. Todėl belieka paklausti, ar jo vadovai yra pasiruošę prisiimti tiesioginę atsakomybę už ateities nelaimingus atvejus prie vandens ir skaudžiai prarastas vaikų gyvybes.
