Plaukimo varžybų startas Kauno jachtklube. 1932 m.
Jau birželio 24-ąją Lietuvos plaukimas švęs savo šimtąjį gimtadienį, o jam atminti artėjantį savaitgalį Kaune vyks įspūdinga sporto ir muzikos šventė bei bus atkartotos pirmosios oficialios Lietuvos plaukimo varžybos Nemune – taip pat, kaip tai vyko 1924-aisiais. Šios istorinės varžybos ir tapo Lietuvos plaukimo pradžia, o apie tarpukariu vykusį renginį savo žiniomis su tinklapiu „LTU Aquatics“ sutiko pasidalyti istorikas Algis Bitautas.
Tik 1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę žmonės galėjo pradėti mąstyti apie profesionalų sportą mūsų krašte. 1921 m. Kaune įkurtas jachtklubas – Lietuvoje tuo metu nebuvo nė vienos jachtos, todėl klubas užsibrėžė tikslą surengti pirmąsias šalies plaukimo varžybas. 1924 m. birželio 24 dieną šiomis varžybomis plaukimo sportas Lietuvoje pradėjo skaičiuoti savo istoriją. Plaukimas vyko pasroviui Nemunu tarp Žaliojo ir Aleksoto tiltų. Kaip teigia A. Bitautas, šioms varžyboms buvo tikrai deramai pasirengta, numatyti ir piniginiai prizai.
„Didžiausią įspūdį ir palieka pasirengimas. Žmonės ne tik plaukė, bet ir sviesto į Nemuną daikto ieškojo, šokinėjo iš dviejų metrų aukščio“, – sakė istorikas.
Sportininkai plaukė 150, 1500 ir 3000 metrų distancijas, o jų laimėtojai gavo nuo 50 iki 100 litų. Šio renginio metu publikai taip pat buvo demonstruojami įvairūs plaukimo būdai, skęstančiųjų gelbėjimo ypatybės, šventės metu grojo dūdų orkestras, o vėlai vakare, kaip rašė laikraštis „Lietuvos žinios“, garlaivyje „Restoranas“ buvo surengti ir šokiai. Šventė baigėsi 21 val.
A. Bitautas teigia, jog to meto laikraščiuose dominavo 1924-aisiais Paryžiuje vykusios olimpinės žaidynės, todėl informacijos apie Lietuvos plaukimo pradžios ištakas nėra daug. Šių varžybų dalyvių skaičius lieka neaiškus.
„Turbūt šias plaukimo varžybas užgožė Paryžiaus olimpiada, kurią tuo metu labai detaliai aprašinėjo laikraštis „Sportas“. Lygiai po metų, 1925-aisiais, buvo surengtos Kauno pirmenybės, kuriose dalyvavo apie 200 plaukikų. Sakyčiau, skaičius labai solidus, juo labiau, kad organizuotas plaukimas Lietuvoje tik žengė pirmuosius žingsnius. Varžybas galėjo organizuoti tik vasaros, šiltuoju laikotarpiu atviruose vandenyse, nes neturėjome baseino, – pasakojo A. Bitautas. – Tik nuo 1932 m. buvo pradėta plaukti pagal oficialias FINA tarptautines taisykles, o kiekvienais metais buvo surengiama nuo 5 iki 7 plaukimo varžybų.“
Pirmasis uždarųjų patalpų baseinas Lietuvoje atidarytas 1949 metais Kaune. Anot A. Bitauto, tai buvo tarsi didelė vonia, kurią buvo bandyta kelis kartus plėsti. Tarpukariu plaukimo sporto šaka buvo populiariausia Klaipėdoje, Panevėžyje bei Zarasuose, o aktyviausi buvo kauniečiai: būtent jie ir laimėdavo daugiausia organizuojamų varžybų.
Istorikas prisiminė ir mūsų dažnai neapdainuojamą vieną pirmųjų lietuvių kilmės plaukikių Albiną Osipovičiūtę.
„Galime sakyti, jog turėjome Rūtos Meilutytės pirmtakę. Albina 1928 metais startavo olimpinėse žaidynėse, iškovojo du aukso medalius, pasiekė vieną olimpinį bei vieną pasaulio rekordą, – sakė A. Bitautas. – Jei mes vertiname ir savinamės Praną Liubiną, kaip vieną krepšinio pradininkų Lietuvoje, tai Albina Osipovičiūtė turėtų būti ne mažiau mūsų mylima ir gerbiama, nes namuose ji kalbėjo lietuviškai.“
Albina Osipovičiūtė gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose, išeivių lietuvių šeimoje. Treniruotis ji pradėjo būtent nuo 1924 metų, aktyviai reiškėsi JAV lietuvių veikloje, o amerikiečių bei kitų užsienio valstybių spauda nuolat nurodydavo jos lietuvišką kilmę.
Antrojo pasaulinio karo metu, pasak A. Bitauto, plaukimo varžybos Lietuvoje nevykdavo: „Neradau nei spaudoje, nei atsiminimuose, atrodo, kad tuo metu tiesiog visa tai nutrūksta.“
Nors tikrasis Lietuvos plaukimo aukso amžius prasidėjo palyginti vėlai, Lietuva nesiliovė stebinti pasaulio savo vandens sporto laimėjimais. Istorijos mokytojas svarsto, jog Lietuvoje tarp trijų sėkmingiausių sporto šakų plaukimas tikrai patenka, nes lietuviai nesikrato sunkaus darbo, o profesionalus plaukimas būtent toks ir yra.
„Sportininkai sovietmečiu vis tiek gyvendavo kažkiek laisviau, gaudavo įvairias paramas, o žinant visokiausias atletų istorijas, visa tai yra pasiekiama juodo darbo dėka“, – aiškino A. Bitautas.
Jonines Lietuvos plaukimo žmonės švęs Kaune – dalyvių laukia ne tik istorinio plaukimo pakartojimas, bet ir įspūdinga muzikos šventė. Plaukimo sostine vienai dienai taps Nemuno sala, kurioje visą dieną vyks pramogos suaugusiems ir vaikams. Visiems šventės dalyviams bus išduodami specialūs elektroniniai plaukimo 100-mečio minėjimo pasai, su kuriais jie galės pelnyti renginio partnerių įsteigtų prizų.
Istorinis plaukimas bus transliuojamas tiesiogiai per LRT drauge su Lietuvos muzikos žvaigždžių koncertu. Jį organizuoja asociacija M.A.M.A. Jos vadovas Martynas Tyla teigė, kad dalis atlikėjų, kurie koncertuos pusantros valandos trukmės transliacijos metu, atrinkta pagal olimpiečių plaukikų pageidavimus. Kauniečiai ir miesto svečiai turės galimybę išgirsti Vaidą Baumilą, Roką Yan, Evgenya Redko, Angelou, Proflame, Jurijų Veklenko, Ingą Jankauskaitę, Dovi Mi, grupę „Mėlyna“.
Žiūrovams dalyvavimas šventėje – nemokamas. Sportinių rungčių dalyviams bus taikomas atsakomybės mokestis.
