Į Fukuoką susirinkusių plaukikų delegacijos pasirengimo erdvėje susidomėjusios stebi, kaip Lietuvos sportininkus prieš startą mankština aukšta šviesiaplaukė. Tai – rinktinės kineziterapeutė Indrė Kalnutė, turinti savo viziją, kaip parengti kūną varžyboms, kuriose net ir mažytės smulkmenos lemia labai daug.
„Yra trys sudedamosios mūsų kūno dalys – fizinė, cheminė ir psichologinė. Jos sudaro trikampį. Jei vieną pašalinsi, kitos dvi nesusieis. Be tų kraštinių kūnas „nevažiuotų“. Aš bandau palaikyti tą vieną – fizinę, padėti sportininkams suvokti, nukreipti juos reikiama linkme“, – sakė I. Kalnutė, kadaise buvusi perspektyvi krepšininkė.
Pasaulio čempionate visos komandos varžyboms rengiasi vienoje patalpoje. Fukuokoje tai – didžiulė kondicionuojama palapinė, kurios antrajame aukšte persirenginėja ir mankštinasi sportininkai, daromi masažai ir kitokios procedūros. Kiekviena komanda kitiems – kaip ant delno. Todėl kai Indrė prieš startą ėmė aktyvinti Andriaus Šidlausko kūną, į ją susmigo daugybė smalsių žvilgsnių.
„Dariau savotišką kūno aktyvaciją, kad visos galūnės įsijungtų, – pasakojo Indrė. – Tai tarsi kavos puodelis, tačiau poveikis greitesnis. Kiekvienas nervas įsijungia į darbą, įvyksta vidinis sprogimas, sukyla adrenalinas.“
Padėti plaukikams I. Kalnutė ėmėsi palyginti neseniai. Iki to jai teko dirbti su įvairiais sportininkais ir net balerinomis. Ar plaukikų kūnai yra kitokie, palyginus su kitų sporto šakų atstovais?
„Iš esmės kūnas yra visų sportininkų vienodas. Gal plaukikų čiurnos kiek mažiau stabilios. Ir tam tikros raumenų grupės yra daugiau įsijungusios“, – aiškino kineziterapeutė.
Greta Lietuvos rinktinės įsikūrė australai, pirmaujantys čempionate laimėtais aukščiausiais apdovanojimais. Prie vieno sportininko dažnai pluša iškart keturi masažistai. Į masažą I. Kalnutė turi savo požiūrį. Ji pastebi, kad kai kurie sportininkai ištisai prašo masažo.
„Atrodo, kad jie ieško nusiraminimo. Yra sakoma, kad visos ligos kyla iš emocijų. Taip pat sakoma, kad kūnas nemeluoja. Kiekvienas kūno taškas atspindi tam tikrą emociją. Kai matai, kai sportininkas nuolat prašo masažuoti kokią nors vietą, greičiausiai jis slepia emociją, nuo kurios jis greičiausiai bėga. Bet kurį raumenį galima „išstumdyti“ kamuoliuku arba voleliu. Raumuo atsileis, jei tai nesusiję su emocijomis. Savo ruožtu masažas atpalaiduoja. O kam atsipalaidavimas prieš startą?“, – sakė I. Kalnutė.
Per savo praktiką ji pastebėjo, kad masažas neduoda daugiau, nei gali duoti kūno tempimas, akupresūra, tam tikrų taškų paspaudimai, įvairūs funkciniai metodai.
„Kai varžybos arba rungtis baigiasi, tai masažo reikia. Kaip ir pasirengimo laikotarpiu masažo vienareikšmiškai reikia. Tačiau kai laukia startas, viskas turi būti superaktyvu“, – teigė I. Kalnutė.