Lietuvos plaukimo federacija (LPF) imasi naujos iniciatyvos kartu su pagrindinėmis šalies plaukimo ugdymo įstaigomis efektyvinti jaunųjų plaukikų rengimą. Atlikta situacijos analizė leidžia daryti prielaidą, kad įsišaknijusios sisteminės problemos šiandien nesudaro galimybių talentingiausiems jauniesiems plaukikams pasiekti aukščiausių pasiekimų amžiaus ir realizuoti viso savo potencialo tarptautinėje arenoje.
Aukščiausių pasiekimų amžius (APM) skirtingose plaukimo rungtyse gan įvairus. Neretai galime išvysti ir 30–34 metų plaukikus, startuojančius pasaulio čempionatų ar olimpinių žaidynių finaluose. APM imties ribos vis platėja, tačiau akivaizdu, kad geriausių rezultatų pasiekia jau brandūs plaukikai (23–26 m.). APM yra labai individualus ir priklauso nuo daugelio faktorių, kurių pagrindinis ir esminis – daugiametės treniruotės planas.
Dabartinis daugiametis jaunųjų sportininkų rengimo procesas vis dar yra gana fragmentiškas, neorientuotas į ilgalaikius pasiekimus, atstovavimą šaliai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos suaugusiųjų čempionatuose, o kokybiškoms treniruotėms trūksta elementarių sąlygų. Sporto mokyklų tarifikavimo sistema, trenerių darbo užmokesčio ir motyvavimo sistema yra orientuota į trumpalaikius, greitus sportinius rezultatus.
Šiuo metu susiduriame su situacijomis, kai jaunieji plaukikai, grįžę iš Lietuvos rinktinų aukšto meistriškumo treniruočių stovyklų, elementariai neturi sąlygų, kurios užtikrintų jų tobulėjimą: pakankamai laiko treniruotėms (tarifikacija), pakankamai takelių treniruotėms (tarifikacija), treniruotis kartu ir pagal jų amžių gauti reikiamą krūvį.
Apie būtinybę suburti talentingiausius jaunuosius plaukikus į grupes, formuojant aukšto meistriškumo plaukikų piramidę, dar savo rinkiminėje programoje rašė ir federacijos prezidentas Tomas Kučinskas.
LPF Vykdomasis komitetas praėjusią savaitę (2021 01 15) pritarė pilotiniui plaukimo mini centro steigimui Šiauliuose.
Centre besitreniruojantiems vietiniams plaukikams būtų sudaromas individualus mokymosi grafikas, stebimas jų pažangumas, siekiant išlaikyti aukštą mokymosi vidurkį. Atskiras dėmesys būtų skiriamas jaunųjų sportininkų aerobiniam pajėgumui, ištvermės ir greičio stiprinimui, skirtingų plaukimo būdų technikos gerinimui, visų raumenų grupių vystymui.
Mini centruose sportuojantis jaunimas už Trenerių tarybos iškeltų tikslų įvykdymą būtų skatinamas motyvaciniais prizais, o pagrindinis šios grupės treneris sulauktų papildomų finansinių paskatų, priklausomai nuo plaukikų pasiekimų.
Tokie centrai galėtų veikti keliais lygiais – juose galėtų sportuoti 12–14 m. (I lygis), 15–17 m. (II lygis), 18–20 m. amžiaus plaukikai (III lygis), elito (kandidatai į rinktines, čempionatų dalyviai) ir olimpinės rinktinės nariai.
Susipažinkite plačiau: Šiaulių mini centro strateginės kryptys (2021 01 15 d. VK darbinis dokumentas)
Į bandomąjį Šiaulių mini centrą (pirmajame jo vystymo etape) numatyta pritraukti aštuonis pirmojo lygio plaukikus, o mini centro trenerio pareigoms užimti bus skelbiamas konkursas.
Sužinokite daugiau: Trenerių tarybos trenerio(-ės), atsakingo(-os) už Šiaulių mini centrą, darbo konkursas
Tikimasi, kad pasiteisinus mini centrui Šiauliuose, panašūs centrai vėliau startuos ir kituose šalies regionuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje.
