Manto Daškevičiaus nuotr.
Antrajame laidų ciklo „Šlapia kėdė“ epizode svečiavosi ilgametė Kauno plaukimo mokyklos trenerė Rasa Duškinienė, išugdžiusi ne vieną Lietuvos sportininką. Tarptautinio plaukimo meistro, nacionalinio rekordininko ir karjerą baigusio plaukimo čempiono Tado Duškino mama mintimis nusikėlė į laikus, kai sūnus profesionaliai sportavo, bei pasidalino savo patirtimi derinant motinos ir trenerės vaidmenis.
„Jis vandenyje jautėsi labai gerai. Ir pati mačiau, ir kolegos sakė: „jis ne plaukia, o skrenda“. Tad tas vaizdas, kurį matėme, kai jis judėdavo vandenyje, užburdavo. Mačiau, kad jis tikrai gali plaukti. Ir plaukti greitai“, – pirmąsias Tado treniruotes baseine prisiminė R. Duškinienė.
Trenerė pasakojo, kad augant sūnui patys didžiausi iššūkiai buvo susiję ne su jo motyvacija sportuoti, o su buitimi – pamokomis, mityba, dienos režimu.
„Jam sekėsi plaukti. Manau, tai ir buvo variklis, dėl ko nebuvo psichologinių trukdžių nesportuoti, neiti į treniruotes. Pagrindiniai iššūkiai buvo suteikti jam visas sąlygas, kad jis pailsėtų ir galėtų kokybiškai sportuoti“, – kalbėjo R. Duškinienė.
Šiandien ji įsitikinusi, kad tie treneriai, kurie ir patys augina sportininkus, turėtų mokėti atskirti vaikų-tėvų ir vaikų-trenerių santykius. Ir tai svarbu ne tik dėl to, kad kiti treniruojami auklėtiniai gautų nemažiau dėmesio, bet ir kad vaikai jaustųsi globojami ne tėvų, o trenerių kaip pedagogų.
„Baseine aš niekada nebuvau mama. Visada buvau trenerė. Buvo labai aiškiai vaikams pasakyta, kad baseine nėra mamos, yra trenerė, – prisiminė R. Duškinienė. – Namuose stengdavomės per daug nekalbėti apie plaukimą. Visada turėjome kitų temų. O baseine buvo darbas“.
Nors sporte tėvų ir trenerių palaikymas yra itin reikšmingas, pasak jos, svarbiausią darbą su savimi turi atlikti pats sportininkas.
„Nežinau, kiek padeda stengimasis nuraminti ar paguosti… Pagal savo patirtį galiu pasakyti – nelabai guodžia kito pasakyti žodžiai, nes tai tikrai yra labai sunku“, – kalbėjo R. Duškinienė.
Visgi, kiekvieną sportininko nesėkmę ir laimėjimą lydi ne tik užplūstančių emocijų banga, bet ir pasiektų rezultatų analizė – kodėl šį kartą (ne)pavyko.
„Ieškoti priežasčių – žmogiška savybė. Tačiau turime suprasti, kad ta pergalė arba tas pralaimėjimas yra tik momentas. Čia tik dabar taip yra. Nemanau, kad įmanoma palyginti, kas buvo prieš metus ar prieš pusę metų su šia diena, nes tai yra visai kitos aplinkybės, kita situacija ir net žmogaus kūnas yra visiškai kitas. Čia ir yra to sporto sudėtingumas – kiekvienu momentu mes esame skirtingi, todėl labai sunku palyginti. Realiai tos būklės nebepakartosi“, – sakė R. Duškinienė.
Šlapia kėdė | 2022 E02 | Kaip auga čempionai
Užsiprenumeruokite Lietuvos plaukimo federacijos YouTube kanalą ir nepraleiskite naujausių laidų ciklo „Šlapia kėdė“ epizodų.
