FINA (Tarptautinės plaukimo federacijos) Pasaulio plaukimo taurė pagaliau sulaukė atsako – startuoja pirmosios komandinės plaukikų varžybos – Tarptautinė plaukimo lyga (ISL). Indianapolis (Indiana, JAV) šį savaitgalį priims pirmųjų keturių plaukimo klubų – „Cali Condors“, „DC Trident“, „Aqua Centurions“ ir „Energy Standard“ – sportininkus.
Naujo formato komercinės varžybos – puikus būdas plaukikams ne tik pratęsti sezoną ar papildoma galimybė papildyti kišenes, bet kartu ir sustiprinti savo vardą tarptautinėje arenoje bei populiarinti plaukimo sportą apskritai.
Tiesa, jau yra aišku, kad dalis plaukikų, tarp jų ir su „Energy Standard“ komanda startuoti turėjęs Danas Rapšys, savo planus pakoregavo ir vietoj varžybų Indianapolyje pasirinko spalio 4–6 dienomis vyksiantį Pasaulio taurės etapą Berlyne. Todėl iš dviejų lygoje dalyvauti turėjusių lietuvių kol kas išvysime tik vieną – Simoną Bilį, atstovausiantį tam pačiam „Energy Standard“ klubui.
Nori užsidirbti
„Plaukikams bus daug lengviau ir psichologiškai neturėti tik vienų varžybų per metus, nuo kurių priklausytų, ar tavo metai buvo geri“, – apie būsimas varžybas ISL svetainei sakė tituluota vengrė Katinka Hosszú.
Triskart olimpinę čempionę iš Vengrijos galima išvysti stovinčią ant nugalėtojų pakylos kone visose svarbiausiose tarptautinėse plaukimo varžybose ir turnyruose. Visgi, net ir juose iškovotos prizinės vietos plaukikams dažnai neatneša itin solidžių premijų ir neužtikrina socialinių garantijų.
Nors pastaraisiais metais pati FINA teigia vis daugiau lėšų skirianti plaukikams (vien 2018 m. pasaulio čempionato prizinis fondas išaugo 75 proc., palyginus su 2016 m. čempionatu), skelbiama, kad per 2016–2017 metus iš visų vandens sporto renginių uždirbusi apie 118 mln. dolerių (kiek daugiau nei 107 mln. eurų), geriausiems sportininkams apdovanoti ji atseikėjo tik 12,5 proc.
Palyginus su tokiomis klubinėmis sporto šakomis kaip krepšinis, ledo ritulys ar futbolas, plaukikai uždirba ženkliai mažiau ir nesulaukia tiek komercinių bendradarbiavimo pasiūlymų, kiek jų gauna ryškiausi pasaulio futbolininkai, krepšininkai, boksininkai ar tenisininkai.
„Daugelis plaukikų bijo pasakyti, kad plaukia dėl pinigų, kad nori užsidirbti. <…> Būtų nuostabu uždirbti tiek, kiek gali futbolininkai, galbūt mažiau, bet, be jokių abejonių, manau visiems (plaukikams, – red. past.) būtų labai malonu.“ – tikino K. Hosszu.
Įsivėlė į konfliktą
Dar pernai gruodį ISL Italijoje planavo surengti parodomąsias komercines „Energy for Swim“ varžybas, tačiau pastarosios buvo atšauktos po to, kai FINA įspėjo sportininkus, kad dalyvavimas su ja nesuderintose ir į oficialų kalendorių neįtrauktose tarptautinėse varžybose grėstų pačių sportininkų diskvalifikacija.
Tokia FINA pozicija nepatiko daugeliui elitinių plaukikų. Galiausiai K. Hosszu ir amerikiečiai Michael Andrew ir Tom Shields dėl konkurencijos ribojimo padavė FINA į teismą. Atskirą ieškinį pateikė ir pati ISL, po to, kai FINA pareikalavo ISL sumokėti 50 mln. dolerių mokestį, tam kad federacija aprobuotų šias naujo formato varžybas.
Metų pradžioje FINA pakeitė retoriką ir suteikė galimybę sportininkams laisvai pasirinkti dalyvauti su federacija nesusijusių ir jai nepriklausančių narių organizuojamose varžybose, o taip pat, atsakydama į plaukikų norą varžytis daugiau kartų per metus, pasiūlė savo alternatyvą – FINA Plaukimo čempionų seriją. Į ją vardinius kvietimus gavo pasaulio ir olimpiniai čempionai bei prizininkai, pasaulio rekordininkai ir kiti geriausi FINA pasaulinio reitingo plaukikai. Visuose trijuose serijos etapuose plaukė ir D. Rapšys, laimėjęs 3 aukso ir 2 sidabro medalius.
Nors Plaukimo čempionų seriją palankiai sutiko čia dalyvavę sportininkai, tarp jų ir FINA kritikai, ne visi atsiliepė į kvietimą dalyvauti varžybose. O dalis talentingų plaukikų taip ir liko be dar vienos progos pasivaržyti su stipriausiais pasaulyje.
Siūlo pokyčius
Plaukikai, neturėdami nuolatinio sezono, kasmet yra priversti daryti pertraukas tarp svarbiausių varžybų. Vis dar trūksta sąžiningo pajamų paskirstymo, socialinių garantijų, kurios užtikrintų plaukikų gerovę ir ateitį po karjeros pabaigos. Stokojama efektyvių programų, kurios padėtų atrasti naujų talentų ir leistų sportininkams ne tik pasiekti aukščiausią profesionalumo lygį, bet ir išsilaikyti tarp geriausiųjų.
Kaip skelbia ISL, naujoji plaukimo lyga sieks pritraukti rėmėjų ir stengsis užtikrinti teisingą pajamų pasidalinimą tarp visų suinteresuotų grupių – plaukikų, trenerių, klubų, federacijų ir pačios lygos.
ISL idėja paremta 6 pagrindiniais elementais: (1) reguliariu sezonu, (2) klubinių varžybų formatu, (3) finansinėmis paskatomis, (4) geriausių pasaulio atletų dalyvavimu, (5) lyčių lygybe (kiekvieną iš komandų sudaro po 12 vyrų ir 12 moterų + 4 atsarginiai) ir (6) nuline tolerancija dopingui, todėl antidopingo taisykles pažeidę sportininkai čia nelaukiami.
Pirmųjų 8 plaukimo klubų „Cali Condors“, „NY Breakers“, „DC Trident“, „La Current“, „Aqua Centurions“, „Energy Standard“, „Iron“ ir „London Roar“ nariai dalyvaus tiek individualiose rungtyse, tiek ir estafetėse ir eliminavimo lenktynėse (skin races), kur rinks taškus savo komandoms.
Klubai varžysis A ir B grupėse (po dvi Europos ir dvi JAV komandas kiekvienoje), o vėliau susitiks savo regionų derbiuose, iš kurių į pagrindinį finalą pateks irgi po du geriausius Europos ir JAV klubus.
Drąsos organizatoriams taip pat netrūksta – noras per ateinančius 5 metus suburti 100 milijoninę žiūrovų auditoriją skamba tikrai ambicingai. O rezultatus parodys tik laikas.
Savivertė auga
Ar ISL varžybos bus ta panacėja, kuri išspręs šias ir kitas plaukikų problemas? Greičiausiai, kad ne, tačiau tai dar vienas svarbus žingsnis į priekį, būtinas siekiant keisti nusistovėjusią sistemą.
Plaukimas viena iš populiariausių sporto šakų pasaulyje. Nenuostabu, kad susidomėjimo piką jis pasiekia olimpinių žaidynių metu, kai stipriausi pasaulio sportininkai susirenka atstovauti savo šaliai ir žūtbūt iškovoti taip visų trokštamą medalį. Nugalėti ir įveikti varžovą – čia ir dabar – tikslas, kurio siekiama ne vienerius metus.
Intensyvios treniruotės sporto salėje, ir tūkstančiai baseine nuplauktų kilometrų nė iš tolo neprimena hobio ar laisvalaikio praleidimo. Bet koks profesionalus sportas reikalauja didelio įdirbio (ne tik fizinio, bet ir psichologinio) – vien talento čia neužtenka. Ir visos šios pastangos dedamos dėl to, kad kiti – žiūrovai, fanai – gautų pramogą, šou, t. y. patirtų emocinį pasitenkinimą.
Sportininkai, būdami tik sraigteliais painiame sporto verslo mechanizme, vis labiau ima suprasti ir savo kuriamą vertę. Todėl nenuostabu, kad plaukikai taip pat nori būti deramai įvertinti, pastebėti ir išklausyti.
„Jeigu kurio nors paprašytum išvardyti 5 geriausius plaukikus, 90 proc. negalėtų atsakyti. Mes turime tai pakeisti. Jeigu jūs Lionel Messi matytumėte tik kartą per keturis metus, kas jį žinotų?“, – retoriškai klausė olimpinis čempionas Adam Peaty, duodamas interviu britų dienraščiui „The Telegraph“.
Panašu, kad sportininkų balsas šiandien girdimas vis garsiau, ir situacija pamažu keičiasi. Didesnė konkurencija atneša naujas galimybes. Belieka jomis pasinaudoti.
Gali pakeisti olimpinį ciklą
„ISL varžybos gali iš esmės pakeisti visą plaukimo olimpinį ciklą“, – teigia Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis.
Šiuo metu plaukime yra nusistovėjusi varžybų hierarchija pagal svarbą – olimpinės žaidynės, pasaulio čempionatai, Europos čempionatai ir taip toliau. Jų svarbą galima apibrėžti: (1) varžybų populiarumu ir jų generuojama pridėtine verte (propaganda, reklama, transliacijų teisės ir kt.); (2) nauda federacijoms, komitetams ar kitoms sportininkus rengiančioms institucijoms bei tų vienetų sudedamosioms dalims pagal kiekvienos šalies sporto sistemą (treneriai, mokslininkai, vadybininkai, klubai, sporto mokyklos ir t.t.); (3) finansinėmis naudomis sportininkams (varžybų prizai, valstybinės premijos, stipendijos, rentos ir kt.).
Prie viso olimpinio ciklo yra priderintas pasirengimo planas, suskirstytas į tam tikrus makrociklus, periodus ir smulkesnius vienetus. Pagal visą olimpinio sporto sąrangą, patys svarbiausi visos šios kultūros elementai (sportininkai-aktoriai) yra labiausiai nuvertinti. Naujas varžybų formatas – ISL būtent ir siekia pakeisti iki šiol nusistovėjusią tvarką. ISL varžybos yra pirmas žingsnis link profesionalaus plaukimo eros.
„Jeigu formatas sulauks pakankamai dėmesio, palaikymo ir pats sugebės generuoti pakankamas pajamas, keisis visas plaukikų rengimo modelis. Atsiras privatūs klubai, kurie varžysis lygoje. Klubai norės prisivilioti jau parengtus plaukikus arba sieks kuo anksčiau su talentingais plaukikais pasirašyti kontraktus“, – mano E. Vaitkaitis.
Pasak LPF prezidento, iš esmės turės keistis ir treniravimo modelis, nes reikės varžytis daugiau nei 2 kartus per metus. O žinojimas, kad iš plaukimo sporto galima uždirbti pragyvenimui, bus papildomas visų suinteresuotų grandžių motyvatorius. Žinoma, olimpinis plaukimas neišnyks, bet jis gali patapti papildomu „festivaliu“ taip, kaip dabar olimpinėse žaidynėse yra lauko tenisas, futbolas ar krepšinis.
„Manau, kad plaukimo lyga atsiranda pačiu laiku. Laiku, kai baigiasi net popierinė Lietuvos sporto strategija. Laiku, kai senoji sovietinė sporto sistema galutinai žlunga (internatai, sporto centrai, sporto mokyklos, muštras, propaganda, pareiga). Laiku, kai nebegalime ignoruoti visuomenės, technologijų, globalizacijos, lygiateisiškumo, žmogiškumo pokyčių ir vertybių. Tikiuosi, kad ISL bus naujasis plaukimo sporto evoliucijos etapas.“ – sako E. Vaitkaitis.
Tarptautinę plaukimo lygą stebėkite per Eurosport 2.
