paskendimai

Lietuva pirmauja Europoje pagal gyventojų mirtingumą dėl atsitiktinių paskendimų | Asociatyvi nuotr. © iStock/splendens

Kasmet didelė dalis dirbančiųjų pamiršta pasinaudoti savo teise skirti dalį sumokėto gyventojo pajamų mokesčio (GPM) paramos gavėjams. O to nepadarius, ši pinigų suma grįžta į valstybės biudžetą.

Nuolatinių Lietuvos gyventojų pajamų deklaravimui už praėjusius kalendorinius metus artėjant prie pabaigos, kviečiame visus savo didelės plaukimo bendruomenės narius nelikti abejingus ir skirti 1,2 proc. GPM mums – Lietuvos plaukimo federacijai (LPF).

Kone visi žino pagrindinę LPF funkciją – sudaryti pačias geriausias sąlygas nacionalinės rinktinėms nariams sportuoti, dalyvauti tarptautinėse varžybose ir atstovauti savo šaliai ne tik Europos, pasaulio čempionatuose, bet ir vasaros olimpinėse žaidynėse.

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Federacija jau beveik dešimtmetį formuluoja sau žymiai ambicingesnes užduotis ir tikslus, kuriems pasiekti būtinas didesnis finansavimas.

Nors valstybė ir olimpinis komitetas šiandien prisideda prie aukšto meistriškumo programų vystymo, yra nemažai kitų LPF kuruojamų sričių ir prasmingų iniciatyvų, kurioms šios paramos itin trūksta. Todėl šiandien kreipiamės į Jus – investuokite į plaukimą ir prisidėkite prie mūsų visų ateities pergalių!


IŠMOKYTI PLAUKTI – IŠSAUGOTI GYVYBĘ

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, atsitiktiniai paskendimai yra trečia pagal dažnumą mirčių dėl netyčinių sužalojimų priežastis. Vanduo kasmet pasiglemžia 320 tūkst. gyvybių, o bene didžiausią riziką nuskęsti turi vaikai.

Prieš gerą dešimtmetį Lietuvoje jų kasmet paskęsdavo beveik dvi gimnazijos klasės. Higienos instituto duomenimis, 1–19 m. amžiaus grupėje 2010 metais nuskendo net 33 vaikai ir jaunuoliai. Pastaraisiais metais šalyje nuskęsta panašiai tiek vaikų, kiek jų žūsta transporto įvykiuose, bet net ir viena prarasta gyvybė yra per daug.

Mirę vaikai

20192018201720162015
Išorinės mirties priežastys3843404760
Transporto įvykiai910101115
Kitos išorinės atsitiktinių sužeidimų priežastys11212540
ATSITIKTINIS PASKENDIMAS1289115
Tyčiniai susižalojimai (savižudybė)91013817

Lietuvos statistikos departamento duomenys

Vaikams jau tapo norma segėti atšvaitus tamsiuoju paros metu, žengti per kelią tik įsiklausius ir apsidairius, įsitikinus ar nėra atvažiuojančių automobilių, o ir vairuotojams nuolatos primenama, kad sumažintų greitį kelyje ir būtų atidūs prie pėsčiųjų perėjų ir mokyklų.

Deja, į saugaus elgesio prie vandens taisykles vis dar dažnai yra numojama ranka. Dar blogiau – prie vandens telkinių vaikai neretai atsiduria ir be suaugusiųjų priežiūros, todėl iki nelaimės – vos vienas žingsnis.

Ir tai ne tik visos šalies vaikų problema. Suaugusieji elgiasi lygiai taip pat neatsakingai. Pastarųjų metų Eurostat duomenimis, Lietuva vis dar pirmauja pagal gyventojų mirtingumą dėl atsitiktinių paskendimų – 6,5/100 tūkst. gyventojų (ES-28 šalių vidurkis – 1,1/100 tūkst. gyventojų).

deaths by drowning

„Jau seniai esame išsikėlę tikslą sumažinti skęstančių vaikų skaičių. Tai tikrai labai opi problema, ne ką mažesnė nei onkologiniai susirgimai, dėl kurių valstybė, nevyriausybinės organizacijos, įvairūs paramos fondai deda dideles pastangas, kad atkreiptų visuomenės dėmesį ir padėtų susirgusiems įveikti vėžį. Gydytojai skaičiuoja, kad kasmet ūmine leukemija suserga nuo 15 iki 30 vaikų – atrodo, dar visai neseniai tiek vaikų gyvybių nusinešdavo neatsargus elgesys prie vandens ir vandenyje.

Daugybė Lietuvos vaikų nemokėjo plaukti, pirmavome kraupioje paskendimų statistikoje, trūko infrastruktūros, todėl nusprendėme imtis šios lyderystės ir įtikinti valstybę, politikus ir kitus atsakingus asmenis, kad būtina sugrąžinti vaikų mokymą plaukti į mokyklas.

Federacijos nuopelnas, kad ta programa prasidėjo ir kiekvienais metais 8–10 tūkst. vaikų turėdavo galimybę gauti plaukimo pradmenis“, – teigia LPF prezidentas Tomas Kučinskas.

Deja, kone pusė antrų klasių mokinių neturi galimybės sudalyvauti programoje ir įgyti jiems būtinus pradinius plaukimo įgūdžius. Šiandien situacija yra dar prastesnė – dėl koronaviruso pandemijos buvo prarasta dar viena antrokų laida, neturėjusi sąlygų mokytis plaukti karantino metu.

„Mums reikia kelti šios programos kokybę, užsitikrinti kontrolės mechanizmus, kad vaikai tikrai išmoktų plaukti ir atsargiai elgtis prie vandens. Ir kiekybinei, ir kokybinei šios programos vykdymo daliai mums trūksta papildomo finansavimo, nepaisant to, kad kasmet primename politikams, jog šią programą būtina tęsti ir plėsti.

Ilgiau nei dešimtmetį trunkančios mokymo plaukti programos rezultatai jau aiškūs – skęstančių vaikų sumažėjo, tačiau kiekviena gyvybė yra beprotiškai svarbi. Mes privalome tęsti šią savo misiją ir su jūsų pagalba tą galime padaryti“, – sako T. Kučinskas.

1 1.2 proc


PADĖTI UŽAUGTI MŪSŲ TALENTAMS

Dar viena sritis, kuriai nuolat trūksta papildomo finansavimo yra vaikų ir jaunučių meistriškumo kėlimas. Šiandien sporto federacijos prie talentingų jaunučių tobulėjimo turi prisidėti savo lėšomis – nei valstybė, nei olimpinis komitetas joms nepadeda.

„Deja, bet Lietuvoje aukšto meistriškumo jaunučių praktiškai niekas nefinansuoja, išskyrus savivaldybes, kurioms meistriškumas nėra įdomus, nes jos galvoja, kad tai išskirtinai federacijų atsakomybė.

Talentingiausiems savo jaunučiams norime suteikti kokybiškas, visiškai kito lygio treniruotes. Dėl to nusprendėme steigti mini centrus, kuriuose būtų atsisakoma mėgėjiško požiūrio į plaukimą. Juose ne tik būtų užtikrinamos tinkamos treniruočių sąlygos, bet ir kreipiamas dėmesys į mokslą ir inovacijas, vaikų mokymosi pažangumą, darbą sporto salėje, krūvių atlaikymą, fizinės ir psichologinės sveikatos būklę.

Tikime, kad vaiko sveikata yra svarbiau nei rezultatai, todėl ir formali pažyma iš dispanserio neturi tapti vieninteliu indikatoriumi sportinio krūvio tolerancijai“, – pabrėžia federacijos prezidentas.

Šiuo metu LPF akiratyje yra apie 70 vaikų, kurie galėtų treniruotis mini centruose. Jų steigimui yra taip pat kaupiamos lėšos. Pagal naują federacijos programą, savo veiklą jau pradeda Šiaulių mini centras, kuriame kartu treniruosis 10 vaikų.

Pasak T. Kučinsko, kokybiškai šios programos plėtrai visuose penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose reiktų iki 150 tūkst. eurų, todėl kiekvienas į šiuos mini centrus nukreiptas euras yra itin svarbus.

2 1.2 proc


ĮKVĖPTI TRENERIUS

Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad elito programai finansavimo netrūksta, tačiau dažnai čia nepelnytai nuvertinamas trenerių ir kitų su sportininkais tiesiogiai dirbančių specialistų indėlis.

„Mūsų elito rinktinėje yra 10 plaukikų, jaunių (sidabrinėje) rinktinėje – 11, o jaunučių (bronzinėje) rinktinėje – dar 12 plaukikų. Iš viso mūsų mini centrų rinktinių kandidatų sąraše šiuo metu yra 33 sportininkai. Todėl, jeigu mes norime konkuruoti pasauliniu lygiu, mums reiktų turėti mažiausiai penkis trenerius su visu pagalbiniu personalu (mokslininkais, medikais, kineziterapeutais).

Valstybė mums kelia ambicingus uždavinius, tikisi iš sportininkų medalių, tačiau mes negalime formulės trasoje bėgti su senu kuinu, todėl turime kaupti lėšas.

Žinoma, mes kalbamės ir su politikais, kad keistųsi valstybės požiūris į profesionalų meistriškumo ugdymą, pradedant nuo vaikų. Bet negalime sėdėti sudėjus rankas – turime patys imtis iniciatyvos.

Norime ne tik turėti daugiau trenerių, bet ir įdiegti motyvacinę trenerių sistemą, priklausančią nuo rezultatų. Taip, kaip yra modernioje vadyboje – kuo geresni rezultatai, tuo aukštesnės pajamos.

Norime įsteigti priedus, motyvacines paskatas, bet tam reikia papildomo finansavimo, nes valstybės lėšomis įgyvendinti tokią motyvacinę programą yra kone neįmanoma, turint omeny ir tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra apribojusi federacijų darbo užmokesčio fondą“, – atkreipia dėmesį T. Kučinskas.

 3 1.2 proc


LPF prezidentas džiaugiasi, kad suformuota federacijos komercijos grupė, kurioje yra buvę ir esami plaukikai, įmonių vadovai, nuosekliai dirba ir siekia pritraukti papildomų rėmėjų.

„Esame be galo dėkingi UAB Megrame, kuri buvo ta pirmoji kregždė šiemet parėmusi dvejas LPF varžybas. Mūsų tikslas – 100 tūkst. eurų arba 10 proc. viso federacijos biudžeto surinkti iš privačių lėšų.

Socialiai atsakingi mecenatai puikiai supranta, kokia gyvybiškai svarbi yra vaikų skendimo prevencija, mato kitų mūsų darbų prasmę ir patys nieko nelaukdami paremia mus. Kiti rėmėjai domisi abipusiai naudingo bendradarbiavimo perspektyvomis. Taip pat yra ir individualūs asmenys, kurie patys nori prisidėti ir paremti vieną iš mūsų vykdomų programų.

Todėl dar kartą labai skatiname plaukimo bendruomenės narius pasinaudoti galimybe ir skirti savo 1,2 proc. sumokėto gyventojo pajamų mokesčio mums. Visos surinktos lėšos bus maksimaliai ir kokybiškai panaudotos minėtų programų įgyvendinimui ir, tikime, prisidės prie sveikesnės, aktyvesnės Lietuvos kūrimo“, – sako LPF prezidentas.

Maloniai prašome užpildyti FR0512 V4 formą elektroninio deklaravimo sistemoje EDS.

Paramos gavėjo kodas: 191917910

skirti parama 1   instrukcijos 1

 

Užsiprenumeruokite LPF naujienlaiškį!

Norėdami pateikti šią formą turite įgalinti javascript

Rėmėjai ir partneriai

Vichy logo blue


ml logo 2013 black trans


primus derling logo


logo arena

programas finansuoja min

Naujausi dokumentai

Kalendoriai • Nuostatai • Rezultatai
Plaukimas
Šuoliai į vandenį
Dailusis plaukimas
Atviras vanduo
Veteranai
 

Atviros plaukimo veteranų varžybos

V. ir V. Katkevičių memorialas 2021

2021-09-18 | Druskininkai

Nuostatai | Rezultatai

covid ban1

kandidatai1

ekspertai pataria 2

mok plaukti1